Simon Lee („Faze Action“): „Priartėjom prie momento, kai turim visą kartą mamų ir tėčių reiverių. O tai, kad esi vyresnis, tikrai nereiškia, kad negali eiti šokti“
Daina Dubauskaitė 2010-12-16 00:00
Nors už pulto jis tikrai įkūnija gero didžėjaus savoką, Simon Lee - šeimyninio dueto "Faze Action" pusė - tikrai nėra pats iškalbingiausias pašnekovas. Gal per daug energijos ir meilės skiria disco, funk, soul, house ir t.t. įrašams, jų kūrybai, paieškoms ir katalogavimui? Prieš trejus metus jo interviu Djscene.lt buvo itin lakoniškas, ir šiandien atsakymai praktiškai nepailgėjo. Na, bet muzikos po šiuo vardu slepiasi į valias. Penktadienį, gruodžio 17-ą Simon Lee su vėl susivienijusia "Discomafia" komanda pirmojo gimtadienio proga tvarkys "Opium" šokių aikštelę, o kol kas - šis bei tas apie jį, jo projektą ir mu-zi-ką.
Jūsų broliškas duetas veikia jau 15 metų - "From disco to disco", maždaug taip sukasi muzikiniai "Faze Action" reikalai. Skambesių buvo daug, kas laukia ateityje?
Kaip žinia, turime savo įrašų kompaniją - "Faze Action Records". Turime priruošę leidinių netolimai ateičiai, įrašinėjame naują albumą. Jis - kažkada kitais metais. Nuo house iki afrikietiškos muzikos - ateinančiuose leidiniuose, kaip visuomet, bus visko daug ir naujo.
Pernai vasarą pasirodžiusio išties smagaus ir įsiminusio albumo "Stratus Energy" kredituose prie tavo vardo prirašyta perkusija. Ar dar kokiu instrumentu groji?
Dar esu trikampio virtuozas!
Ar didžėjaudamas naudoji daug "Faze Action" įrašų?
Jei tinka laikas ir vieta, tuomet taip, savo ir brolio kūrybos tikrai neatsisakau. Bet ir nepiktnaudžiauju ja.
O kaip dažnai tenka groti kartu su broliu? Rob, beje, taip pat pasirodo vienas?
Taip, grojame ir kartu, ir atskirai - nėra konkretaus plano, kaip sutampa, taip ir būna.
Gyvi "Faze Action" pasirodymai - išimtis ar taisyklė?
Kartais, kartais. Kai yra galimybė, surengiame pasirodymą su pilna grupe, taip pat galime groti trįse - aš už pulto, Rob su klavišiniais ir vokalistais. Taip irgi būna labai smagu. Galit pažiūrėti, kaip pernai grojom Maskvoje!
Jūsų šeimynos jausmai praėjusių dešimtmečių muzikai ypač stiprūs ir akivaizdūs, bet kaip gi šiandiena? Kas gražaus suskambėjo 2010-aisiais?
Ir house, ir techno, ir disco scenose, manau, šiemet naujų gražių dalykų tikrai netrūko. Pavyzdžiui, Jay Shepheard leidykla "Retrofit" ar nuoširdžią šypseną man sukėlęs Jimmy Edgar "Hot Raw Sex".
Penktadienį Lietuvoje viešėsi trečiąkart. Pirmąkart pataikei į vestuves, o dabar - gimtadienis, kuriame pagrindinis dėmesys skirtas vidutinio amžiaus klubinėtojams, šiuo metu dažniau sėdintiems namuose ir nebešėlstantiems taip stipriai. Net darželis jų vaikams suorganizuotas... Ar tavo, kaip ne pirmos jaunystės vaikino, gyvenimą kamuoja panašios problemos?
Na, taip. Visi mano draugai jau turi vaikų, bet, tiesa, vaikščioti į renginius jie nenustojo, tik daro tai ne taip dažnai. Aš nevedęs ir vaikų neturiu, bent jau apie tai nesu girdėjęs, o tai leidžia man muzikai skirti tiek laiko, kiek tik pageidauju. Priartėjom prie momento, kai turim visą kartą mamų ir tėčių reiverių. O tai, kad esi vyresnis, tikrai nereiškia, kad negali eiti šokti. Tik pasiplanuoti reikia iš anksto, todėl naktinis darželis - protinga idėja.
Kaip manai, kodėl kai kurie buvę reiveriai tiesiog viską baigia ir atsiduoda šeimai, karjerai ar dar kam nors? Gal jie nebuvo tokie jau pasišventę muzikai?
Na, aš asmeniškai esu atsidavęs muzikos kūrimui ir grojimui - aš tai darau, ir taškas. Jei galėsiu tai daryti 70-ies, bus nuostabu. Bet ne visiems taip pat. Bręsti, keičiasi prioritetai, gimsta vaikai... Bet muzika vis tiek gali žavėtis - kad ir internetu.
Koks hobis labiausiai tiktų į pensiją išėjusiam didžėjui?
Nepatikėsi, bet esu apie tai ne kartą pagalvojęs. Mielai turėčiau kokį paplūdimio bariuką su gera garso sistema ir vintažiniu "Bozak" mikšeriu. Gročiau ten vinilus ir rengčiau albumų perklausas! Kartais pasikviesčiau ir senus kolegas didžėjus. Be abejo, bare netrūktų aukštos kokybės maisto.
Ar vis dar skrupulingai kolekcionuoji įrašus?
Taip, būtent taip juk ir atsidūriau muzikos glėbyje kažkada labai seniai. Visuomet smagu aptikti kokį retą itališką new wave egzempliorių, soul, disco, jazz, house įrašų...
Disco prieš keletą metų karštokai atgimė, bet gal per daug populiarumo iš esmės nėra teigiamas dalykas? Kokioje situacijoje šiandien yra ši scena?
Manau, šiandien disco jau tikrai įsitvirtinęs. Kaip techno ar minimal. Man būti disco judėjimo dalimi reiškia galimybę groti bet kokią muziką. Kartais neuždedu nė vieno grynai disco įrašo, visą naktį groju house. Ir tikrai neatsisakau užmesti gerą drum'n'bass šmotą, jei jis atsiduria mano rankose. Geras įrašas turi būti sugrotas.
Pabaigai faktų ir pavadinimų išalkusiai miniai dar pavardink kelias šiandien sektinas disco leidyklas.
Jų daug! Jau minėjau "Retrofit", taop pat "Permanent Vacation", "Tirk", "Nang", "International Feel", "Bear Funk", "Needwant", "Faze Action Records"... Tikrai yra iš ko pasirinkti. Ir pasirinksiu penktadienį.
Djscene.lt
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS