1-800-DAINAD : ARCHYVAS : OMNI.LT SAULĖGRĄŽOS : „Zažigajem do utra“

2006.07.10

Septynioliktukas pasimatymą įkaitusią trečiadienio naktį pasiskyrė prie atitinkamai įkaitusios upės, “Forum Palace” terasoj, toj pačioj, kur prieš trejetą metelių sprogo jau tikrai legendinė “Tiefschwarz” bomba. Kaip gerai, kai nereikia megztinių nešiotis! Vis tiek atsirado keistuolių, vasaros nemačiusių, kurie rūbinės pasigedo. Tuščia jos – svarbiau buvo tąvakar surasti bent vieną Mindaugą. Radau tris.

Dar radau netikėtai grojantį Vidį iš vis dar „Kitokių“ (Matei, Saulty dabar irgi iš ten). Stipriau pamaitint mėgėjas vyrutis, pasirodo – na, bet seniai girdėjau, tas tiesa. Dar grybštelėjau viena ausim “RyRalio”, kita “Nesakyk Mamai”, Miss Americos pilnametystę šventusių, pasigrožėjau kupina terasa ir nusukau tolyn. Pakeliuj dar išgirdau tikrą istoriją apie tai, kaip grojant “RyRalio” vyrų tualete susirinkusieji padiskutavę nusprendė, kad greičiausiai tai bus “NM”, ir vienareikšmiškai nutarė, kad visi labiausiai laukia Igno.

O manęs laukė Alexkid. Su žymiai madingesniu (tiesiai nuo podiumų, chm) bagažu, nei vos prieš kelias dienas dar kartą perklausytas “Mint”. Storokos melodijų lygiagretės ir lyg kažkur girdėti, bet vėl naujai skambantys motyvai. Kartais viena nata per piktai, kartais dviem per aštriai, o dažniausiai tiesiai tiesiai į Prancūzijos išsiilgusias smegenis. Žodžiu, tikrai per gerai, kad jo klausytų tik nepilnas šimtas. O šoktų trisdešimt ar keturiasdešimt… Gaila.

Labai jau norėjau į „Kings of Convenience“, tikrai. Ir kai po koncerto gavau žinutę „ABSOLIUTUS GROZIS IR SVELNUMAS“, norėjos galvą nusikąst. Tačiau kiek apsiraminau „Solelunoj“, kur Partyzanas Mantas nuvalė dulkes nuo seniau grotų ar išvis negrotų gėrybių ir tvojo ... ką ten tvojo, glostė per ausis ir tiek. Nekasdieniškai, juk išeiginės. Vadinasi, „Partyzanų“ ketvirtadieniai įsirašo vasaros kalendoriun gan ryškiai.

Latvijon visgi pasukau penktadienį – o ką gi veikti Vilniuje, kurio viena dalis – prie lietuviškos jūros, kita – Gdynioje, o visos kitos – “Tundroje”?

Rygoje užplūdo tokia pati tankios šilumos banga, taigi nuo jos, miniomis lakstančių užsieniečių bei kitų gatvės pramogų iš pradžių lindom slėptis į dviejų savaičių senumo restoraną-klubą “Eleven Thirteen”. Na, atrodo jis kaip tik ką dalinę apdailą padarius, jei atvirai. Labai baltas ir daugiau nieko, net langų - rūsys. Dar tokios, kaip “Intro” baltos kėdės sustatytos. Et, patiesus ten kokių kilimų ar sienas laikraščiais išklijavus – erdvė maža ir šokiams tinkama, bet jaukumo trūksta. Ir žmonių trūko – pats vidurnaktis, lubas hitais ir pushičiais kilnojo rezidentas DJ Saint, bet pasieniais sėdėjo geriausiu atveju penkiolika klubinėtojų.

Nors buvo pažadėta grūstis, prie vieno centrinių Rygos naktinių taškų “Essential” eilės į “Deep Dish” taip pat nesimatė. Na, latvių skonis turbūt ne tas. “Esminis” klubas pasiruošęs visiems atvejams – tik įėjus pasitinka plastmasinė palmė ir Whitney Houston “I Wanna Dance With Somebody” šios vasaros perdirbinys, taip pat miau mergytės, vadinasi, tai yra r&b bei hip-hopo salė. Laiptais į viršų – kičinis, veidrodinis, pūkuotas ir raudonas, bet man visai dailus ir ten skambančiam disco hausui tinkantis kambariukas. Ant diskžokėjaus marškinėlių – skambus užrašas „My girlfriend is the best“, deja, jos šalia nesimatė.

Neužsižaidžiau su pūkučiais, nes buvo įdomu ne tik pagrindinei salei skirti gilūs broliai, bet ir jų atsivežta DJ supermodelis vokietaitė Miss Nine. Mergaitiškai šokdinančiam jos kūrinių parinkimui daug pridėjo ir per visą sieną nusitesęs diodų ekranas (na, maždaug kaip kino teatre), kuriame taškais mirgėjo kažkokie animaciniai personažai... Sako, ši mergina visur su „Deep Dish“ keliauja, tai, matyt, ir groti jie ją bus išmokę. Priekaištų buvo nebent „Essential“ garso sistemai – tylu!

Nieko blogo apie “Deep Dish” negalėčiau pasakyt net ir norėdama, nes tai buvo gerai iš visų pusių. Legendiškai-senoviškai, ilgais miksais ir ištisas 10 minučių trunkančiais kūriniais jie buvo savimi, tiesa, praktiškai be jokio šiemet madingų elektrinių ir minimalių elementų įsikišimo. Stipriai ir taip savai plaukė muzika, kad kartais užsimerkusi mačiau 2004-ųjų liepos 5-ąją. Deja, atsimerkus viso to nebelikdavo, nes… latviams nelabai rūpėjo. Išgirdusi pirmus “Escape (Driving to Heaven)” garsus giliai giliai mikse norėjau šokt į viršų ir rėkt, bet laiku susiturėjau – nedaugelis būtų atsakę tuo pačiu. Aišku, kai įsivažiavo, viskas buvo gerai ir kai kas netgi dainavo. Beje, kas gražiausia – gi Igno i.v. remiksas tai buvo!

Oi, stiklinės. Įsivaizduoji, tenykščiai, nusipirkę gėrimo ir tuo pačiu užsimanę pašokti, stiklines bei butelius susideda tiesiog sau prie kojų – na, kaip merginos rankines (aš viską iš karto grąžindavau barmenams, be to, stiklinės taros nenaudojau). Aišku, sekančiu šokių žingsniu arba patys, arba kaimynai viską išspardo. Taip ir šokom – tarp šukių, kol nuolanki moteriškaitė neateidavo ir visko neiššluodavo.

Kai užgrojo „Say Hello“, susiraukiau – nemėgstu šito „Deep Dish“ nesusipratimo. Tad ištaikiau neblogą progą sprukt miegot... išeidama dar spėjau pamatyti lietuvaičius, ketvirtą ryto į klubą besiveržiančius – „*pyp*, *pyp*, varom vis tiek, nu!”

Vis tiek nepramiegojau visos dienos ir +36°, kad ir kaip stengiausi. Išbandžiau Rygos senamiesčio grindinį basomis ir kuo greičiau sukau pliažo link – 50 kilometrų už sostinės beach party su „RyRalio“ ir vietinėmis gėrybėmis nusimatė.

Vakaro iki sutemstant geriau nekomentuoti, nes berašant pirštai pinasi iš juoko. Įvairios savamokslių šokėjų grupės rodė, kurios geriau moka droppinti ir šeikinti pagal repuką, deja, vėliau pasirodę profesionalės jas pastatė į vietas. Į temą pavakariais pradėjo vinguriuoti ir vakarykštis Saint, deja, jo pliažinį hausiuką nutraukė baisiausia šalies grupė „Force“. Gal atsimeni „Pop Art“? Aš, deja, taip. Buvo taip blogai, kad netgi juokinga iki ašarų. „Zažigajem do utra, na na na na!”.

Viską gerai pabaigė berniukai iš “pumpupthevolume.lv” – Agent ir Yermo, tiesa, savotiškai interpretavę Latvijoje populiarią soulful house sąvoką (tik sąvoka ir populiari, atrodo) – pičas ant kokių 131! Dirvą „RyRalio“ paruošta buvo taip, kad ir lėtesniu ritmu judančių nesumažėjo. Ant pakylų išdygo gal kiek per daug tokiai muzikai besiraivančios go-go (vos šioms nulipus pailsėt atkaklieji latviai alkūnėm per galvas braudavosi užimti vietos, o apsauga nuobodžiai mėtė juos žemyn), o tamsėjančioje jūroje bolavo ir į „Sultry Blue“ bei kitas dovanas iš Lietuvos lingavo bikiniai bei glaudės... O pakrantėj sutilpo tikrai daugiau nei tūkstantis. Galvojau, kad ir penktadienio naktį Nidos paplūdimy turėjo būti labai gerai. Nes vasara. Nes nesinori nieko, kas turi stogą – visom prasmėm. Nieko, pliažai dar lauks ištisus pusantro mėnesio.

Didelis Latvijos pasididžiavimas, pavydą keliantis, išryškėjo tąnakt keliaujant namo – net per dvi radijo stotis plieskė tiesioginės transliacijos iš klubų, oi, kaip plieskė. Prie sienos priartėjau kaip prie „Exit“ išėjimo.