Palmbomen II: už produktyvumą dėkingas Legowelt, arba pokalbis ne apie palmes
Vidis, į „Opium“ pakvietęs Kai Hugo, prisipažino, kad tai – tikras viešų ir privačių interesų suderinimas, nes artistas jam patinka labai, bet pats pasirodyme dalyvauti negalės. Man ir patinka, ir galėsiu, ir privalėsiu – Tim Sweeney iniciatyvos „Beats In Space“ išleistas albumas „Palmbomen II“ tapo vasaros puošmena, o pasigilinusi į ankstesnę olando kūrybą atradau ir daugiau džiaugsmų.
Pabendravusi su „Red Bull Music Academy“ prieš keletą metų studijavusiu artistu nenustebau, kad klubai ir vakarėliai iš tiesų nėra jam labai artimi. Čia labiau paplūdimys, vėjas, traškančios nešiojamos kolonėlės, skraidantis kilimas ir nekatroji būsena tarp nakties ir ryto. Tad taip, „Briusly gyvas!“ serija ir vėl pasižymi netikėtumais. Nebus laptopo, nebus krištolinės garso kokybės, nebus ir žaižaruojančių girliandų. Plastmasinės palmės, įkvėpusios projekto pavadinimą – irgi tik įsivaizduojamos.
Su dabar jau losandželiečiu Kai kalbamės, kol jis vieši gimtojoje Olandijoje. Kaip tik tą dieną, kai visame pasaulyje neveikia „Skype“, bet techninės problemos juk įdomumo dalis.
Labas rytas. Kaip tu?
Pavargęs, nes pastaruoju metu daug koncertuoju. Dabar kelios dienos numatytos laisvos, tad bandau susirinkti save iš naujo. Apsistojau netoli Amsterdamo, pas draugą, su kuriuo kartu krapštom mano muziką.
Namais dabar laikai Los Andželą, tiesa? Kada ten grįši?
Vilnius – paskutinė Europos turo stotelė. Dar savaitėlę pabūsiu Olandijoje, o spalio 1-ąją jau grosiu Hiustone, Teksase.
Kurios stotelės buvo smagiausios?
Oi, nežinau, tiek visko daug, kol kas sunku išrinkti esminius epizodus. Buvo keli smagūs festivaliai, pavyzdžiui, Nyderlandų „Lowlands“. Bet daugiau nepamenu. Iš esmės viskas smagu, man patinka groti.
Ar seniai užsiimi muzika?

Studijavau muziką universitete, baigiau jį pries penkerius metus. Nuo kokių 17-os pirkau sintezatorius ir kitą aparatūrą.
O kuo domėjaisi būdamas vaikas?
Vaikystėje iš tiesų daug piešdavau. O 13-os atradau „Reason“ ir kitas muzikos kūrūmo programas.
Kelerių atradai klubus..?
Niekada nebuvau itin uolus jų lankytojas. Man patinka muzika, neinu į klubus dėl vakarėlių – tik dėl to, kad ten groja mano mėgstami artistai. Sunku atsipalaiduoti, kai nepatinka muzika. Tuomet jaučiuosi švaistantis laiką – vietoj to geriau jau kažką sukurčiau.
Kaip būdamas jaunesnis atrasdavai muziką?
Dažniausiai internete – su juo problemų tada jau nebuvo. Dar, aišku, parduotuvės. Mano gimtajame mieste gyveno ir Tiesto, jis turėjo savo recordshop’ą. Vadinosi „Magik Music“. Užeidavau.
Patiko jo selekcija?
Kad nelabai. Bet būdavo juokinga. Netoliese buvo kita, geresnė, parduotuvė.
Iš esmės labai vertinu olandų elektroninės muzikos sceną – daug išmokau iš vyresnių kolegų, tokių, kaip Legowelt ar kiti „Bunker“ atlikėjai. Nuolat pirkdavau jų įrašus. Žinai Legowelt?!

Tai aišku. Ką turi omeny teigdamas, kad mokeisi iš jo ir kitų – ar stebėdavai, kokiais būdais jie kuria ir save išreiškia?
Man Legowelt – tikras herojus. Tiek aš, tiek mano draugai sekame viską, ką jis veikia, o veikia tikrai daug! Mano skambesys tikrai neprimena jo, to ir nesiekiu. Man patinka jo drabo procesas, jis tikrai įkvepia. Legowelt dirba greitai ir daug.
Kai pradėjau Palmbomen II, užsibrėžiau tikslą vienam kūriniui sugaišti vieną dieną. Visi albume esantys kūriniai taip ir įrašyti. Sukūriau daug dainų ir neleidau sau jose krapštytis, nepoliravau detalių. Skambesys spontaniškas, man tai patinka.

Tokiu būdu jis ir grynas bei šviežias, tiesa?
Taip, nes visi kūriniai ne senesni, nei para! Man tai skamba nuoširdžiai. Taigi, analizuodamas Legowelt kūrybą, nekopijavau jo darbo metodų technine prasme, bet procesą perėmiau.
Minėjai, kad Palmbomen iš tiesų buvo grupė. Ką dabar veikia kiti jos nariai?
Na, aš – muzikos autorius, kitus pasikviečiau gyvai groti scenoje. Manau, jie tą ir tebedaro su kuo nors kitu. O aš JAV susirinkau naują grupę, tad Palmbomen vėl vyks į turą. Tiesa, tai bus labiau tradiciniai pasirodymai – pirmoji versija bandė suderinti gyvus instrumentus ir elektroniką, bet šią palikau Palmbomen II.
Ar galima tikėtis ir Palmbomen III?
Vilties viskam yra, bet šiuo metu mano akiratyje – Palmbomen ir Palmbomen II.
Palmės, Los Andželas. Persikraustei į savo svajonių miestą, ką?
Tiesą sakant, sprendimas buvo spontaniškas. Priežasčių netrūko – ten jau gyveno mano agentas ir vadybininkas, ruošiausi muziką leisti „Beats in Space“ kompanijoje ir apskritai savo muziką skleisti JAV, tad logiška buvo ten ir apsigyventi. Be to, kaip tik pradėjau dirbti su kinu ir kino garso takeliais. Los Andželas tam tikrai gera vieta, ane?
Ir, pabaigai, mano tuometinė mergina kaip tik iš Majamio kraustėsi į Los Andželą, tad nusprendžiau, kad nebus geresnio laiko pamėginti.
Man čia žiauriai patinka. Išvis, geriausias miestas pasaulyje. Ir dėl oro. O tai labai praktiška! Pats sau turiu namą su sodu, kasdien skaitau gryname ore. Visuomet saulėta, nelyja, gyvenimas čia gali būti net labai stabilus. Mažas rojus.
Ar lengvai įsiliejai į vietinę meno ir muzikos sceną?

Jau turėjau ten draugų, tad nebuvo sudėtinga. Iškart jaučiausi kaip namuose. Pora Los Andželo draugelių kartu su manimi atvyko į Europos turą, labai gerai praleidom laiką.
Apskritai muzikos scena Los Andžele kitokia. Reikia turėti omenyje, kad atsikrausčiau čia iš Berlyno, kas jau yra kitaip nei visas likęs elektroninės muzikos pasaulis. Los Andžele daug kas dar neatrasta, slapta. Gèriausi tūsai – nelegalūs. Viskas profesionalu, tik be leidimų. Labai įdomu būti to sūkuryje.

Ar į tavo koncertus tiek JAV, tiek Europoje ateina panašūs žmonės?
Nerasčiau skirtumų. Esmė lokacijose – prabangiuose klubuose atsipalaiduoti man sunku, mėgstu šiurkštesnę, DIY aplinką, bet tai nepriklauso nuo konkrečios šalies.
Ar tavo kuriamas lo-fi garsas yra lyg prieštara pasaulinės klubų industrijos išsičiustijimui?
Nekuriu lo-fi tam, kad kurčiau lo-fi. Taip tiesiog lengviau. Įrašau juostą, ir muzika iškart turi charakterį. Greičiau dirbasi. Na, taip, tiesa, nepatinka man tie fancy klubai, bet mano muzika – ne pareiškimas. EDM pasaulis man toks tolimas, kad iš esmės net nėra prieš ką pasireiškinėti.
Dabar jau visi žino, kad tau patinka „X-Files“. Ar yra dar kokių gerų serialų, kuriuos rekomenduotum sužiūrėti vienu ypu?
Nebežiūriu serialų. Patinka klasika – „X-Files“, „Twin Peaks“, bet tik tiek. Kai tik pradedu kokį naują, tuo metu būna smagu, bet labai greitai viaskas pasimiršta. Jokios gelmės. Dabar žiūriu tik svarbius filmus, bandau įveikti svarbių režisierių filmografijas. Tai mane įkvepia.

Ar Los Andželas įkvėpė dirbti su kinu?
Taip, jau esu įrašęs porą garso takelių, man patinka. Bet labiau patinka filmuoti pačiam ir tada garsinti savo filmus. Tuomet iš tiesų esi laisvas.
O kokius ne savo filmus įgarsinai?

Neseniai baigiau vieno olandiško filmo – „Prince“ – darbus. Juosta dalyvavo Berlyno kino festivalyje, taip pat garso takelis ką tik nominuotas svarbiam prizui Olandijoje.

Geras!
Nežinau, ar geras, nes filmas man galiausiai nepatiko. Bet jo, smagu.

Dar įrašiau garso takelį SONY „PlayStation Vita“ žaidimui „Metrico“ – tai lyg galvosūkis, bet toks meniškas. Buvo tikrai įdomu.
Ar svarbi nominacija Olandijoje sudomins tavo muzika daugiau tėvynainių, kaip manai?
Nemanau, kad su savo muzika galėčiau labiau išgarsėti. Nesakau, kad esu labai jau garsus, bet tokiam skambesiui reikia daugiau šalių. Olandija jau persotinta, galėčiau pagroti bet kuriame klube. Nedidelė tai šalis, iš dalies dėl to ir norėjau išvažiuoti kitur.
O ko olandiško labiausiai pasigendi išvykęs?
Duonos. JAV duona tragiška. Olandijoje – skaniausia pasaulyje. Jau apsisprendžiau, kad grįžęs į Los Andželą pirksiu duonkepę.
Ir galėsi atidaryti kepyklą!
Aha, bet pirma pats atsivalgysiu.
Palmbomen @ Facebook
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS