1-800-DAINAD : ARCHYVAS : OMNI.LT SAULĖGRĄŽOS : Du

Ketvirtadienis. Antras roko kartas jau visai atidarytame “Pramogų banke” tik atrodė geriau nei pirmasis su AXIS. “Brainers” šventė naują albumą fanų ir draugų apsupty – buvo netgi šokančių, o ir sėdėjo keliskart daugiau galvų nei anąkart. Skonis – dalykas asmeniškas, tad mano simpatijos vis dėlto pasilieka pirmųjų stovykloje...“Disco Balls” rokenrolpopas galėtų būti subtilesnis. Bet “You really got me” koveris vertas bučinių!

Penktadienis. Vilniuje jaukiai besijaučiantis (kažką murmėjo apie buto pirkimą – matyt, nenori atsilikti nuo Tiesto) Dominicas iš “Stanton Warriors” pasakojo apie kelionių po likusį pasaulį linksmybes. Pavyzdžiui, kartą grojo visai nepažįstamame klube ir atvyko taip vėlai, kad iš karto skubėjo prie pulto. Vėliau, prispyrus reikalui, uždėjo ilgą plokštelę ir nuskuodė tualeto ieškoti. O ten – eilė! Pasinaudojęs statusu ją aplenkė ir bėgo atgal, tačiau pakeliuj pasitaikė nesukalbamas apsaugos darbuotojas.

“Kur tavo wristbandas ”, - klausia šis. “Na, aš didžėjus”, - mykia Dominicas. “Nieko nežinau, visi čia gali sakyt, kad yra didžėjai...” Stantonas akies krašteliu užmatė paskutinius ratus sukančią plokštelę ir, na, panaudojo jėgą. Muzika nenutrūko, o sąžiningasis apsaugos darbuotojas vėliau atsiprašė.

Dar sekė istorija apie vizitą Maskvoje, kurioje vipiniai tusovčikai vis pylė ir pylė Dominicui degtinę “už mano šeimą”, “už mano šuniuką” ir panašiai. Spėk, po kelintos taurelės diskžokėjui dingo atmintis?

Pažadėjau sykiu patikrinti lietuviškų gėrimų stiprumą vėliau ir traukiau aplankyti Sylvie Marks, kurios, pasirodo, nebuvo. Atrodo, serga. Visi jie serga... Nenusakomai vertas stovėjimo šaltyje ir lyg Mokytojų namų kiemely gimęs pasirodė “Killing D Time“ - vis to paties Rubeno brolio Sergio su dailiai apvalėjančia žmonele – pasirodymas. Gali juoktis iš termino „šeimyninis duetas“, bet kai muzikoje susipina jausmai, gražiau nebūna. Iš lankytinos šiltesniu oru vietos išlydėjo kraupus, bet visada žavingas „Requiem for a dream“ garso takelis... Už ką?

„Gravity“ vyko, cituoju pačius „Urban Breakdown“, „jokio meno, tiesiog smagūs ritmai“. Tikrai smagi šokių ir tik šokių muzika skambėjo, ir nakties viduryje nors susiginčijau su prašalaičiu dėl to, ar ten „progressive“, ar „nu-school“ breaksai, esmės tai jau nebekeitė. Masinis staugimas prasidėjo per „Feel Good Inc.“ ir, kaip ironiška, per „Smack My Bitch Up“. Ironiška, nes šokyje sukausi su vaikinu, kuris beveik prieš metus man iš „Stanton Warriors“ vakarėlio „Terrazzoje“ į Roskilę siuntė žinutę „jaučiuosi kaip „Smack My Bitch Up“ klipe“. O, taip.

Šeštadienis. Kažkurio velnio vėl sukau į „Pramogų banką“. Valio, „Nokia Plug-in“ proga staliukai dingo! Pataikiau į pradžioje švelniai naminį, vėliau nubaudėjusį „Gadjo“ setą ir nenustebau išgirdusi neįtikėtinai prailgintą „So many times“. Kaip vėliau sakė Lauris Lee, „juk ir atvažiavo savo hito pagroti“. Kartu dainavo visa salė – net negalvojau, kad daina TOKIA populiari, nes 99% vakarėlio dalyvių mačiau pirmą kartą gyvenime.

Begalinėje eilėje prie juokingai trijų tualetų apžiūrinėjau merginas – nežinau, kur jos buvo bent jau pastaruosius pusę metų. Gal soliariume? Žurnalai ir gatvės rėkia dryželiais, nėriniais, platformomis, geltona ir raudona, o jos vis dar įsikandusios logotipų juodame fone ir įsispyrusios į žemę smailiais batelių priekiais. Na, ir tebūnie. Šis ir ankstesnis savaitgalio vizitas pas Dashą (ši ketvirtadienį buvo labai susikaupusi, plasnojo savo juodais angelo sparnais į savo hauso ritmą ir mažai tekreipė dėmesio į audringą “Helios” publiką) įrodė Vilniaus susisegmentavimo faktą. Daugiau pasirinkimo – mažiau peštynių.

„Nesakyk mamai!” vizituojantys „Brainers“ su savo „Girl, You really got me going, you got me so I don‘t know what I‘m doing“ ir vėl buvo verti bučinių. Na, žodžiu, tas pats per tą patį. Nebetvėriau daugiau metroseksualinių linksmybių.

Ir apskritai nusibodo man. Viskas. Ta proga važiuoju atostogauti ir atsigręžusi mojuoju Sezzio atliekamu „Maria Maria“. Iki, gero „Remute“, gero „Kiss the Beaver“, gerų Klaipėdos džiazų.