Gerd Janson: „Didžėjus turėtų būti blaivus, na, nebent jo vardas yra Prins Thomas“
Geram artistui viskas galima. Net laiku neatsakyti į interviu klausimus. Pokalbis apačioje turėjo būti atspausdintas greta pažinčių su Ooft!, Timofey ir „Disco Play Boys Girls“, bet laikraštis „Opiumas liaudžiai“ jau keliauja iš spaustuvės į visas geras Vilniaus vietas. Kaip gerai, kad turiu savo blogą.
Gerd Janson man jau šiek tiek pažįstamas. Tau – taip pat, jei pameni tokią prieš ketverius metus „Woo“ vykusią seriją „Interview“. Arba jei turi gerą skonį. Juokauju! Bet šis vokietis išties vienintelis toks, tad labai džiaugiuosi, kad jau kitą penktadienį turėsiu progą pašokti vieną kitą šokį pagal jo nenuspėjamus pasiūlymus.
Prieš ketverius metus tave kalbinau renginių serijos „Interview“ anonsui. Tuomet minėjai, kad planų 2009-iesiems sąraše – pinigai, šlovė ir moterys. Pavyko kažką pasiekti?
Visa tai gavau. Todėl dabar trokštu taikos, ramybės, privatumo ir anonimiškumo.
Tuomet ir apie vinilo bei skaitmenos reikalus kalbėjome. Kaip šiuo metu atrodo techninė tavo pusė?
Hm, ar tada kažką neatsakingo pareiškiau apie tai, kad vinilas – tikras reikalas, kuriuo užsiima tikri didžėjai..? Manau, reikia naudoti tai, ką gali ir tai, su kuo jautiesi patogiai. Juk svarbu turinys. Nors, aišku, muzikos klausymo plotmėje nedaug kas smagumu lenkia didelės kolekcijos tyrinėjimą, viršelių lietimą ir taip toliau... Na, bet šiais laikais grojant klubuose, sakyčiau, pasisekė, jei bent vienas patefonas veikia.
Ar tau svarbu būti pirmajam kažką atradusiam – kūrinį ar atlikėją... Ar tiesiog mėgaujiesi gera muzika?
Oi, ne, ne. Joks aš Kolumbas. Patinka arba ne, nesvarbu, pirmas tu ar paskutinis tai išgirdai. Svarbu tik prisiminti, kur išgirdai.
Tavo leidyklos „Running Back“ tempai atrodo spartesni nei bet kada. Kaip kompanijai sekasi ir kokie ateities planai?
Asmeniškai tikrai negaliu skųstis. Tiems, kurie turi susidoroti su išleidžiamo turinio mase, gal ir sudėtingiau. Gal iš tiesų reikėtų kiek „runninti back“. Kitąmet taip ir padarysiu.
Esi pažįstamas su lietuviškos elektronikos scena?
Aha, patinka Mario & Vidis bei „Downtown Party Network“. Visuomet kokybiška!
„Opium“ viršaus atidarymo vakaras – labai geografinis. Vokietija, Škotija, Rusija, Baltarusija... Čia ne visai apie tai, bet apie žemėlapį. Ar šiandien kuriama muzika dar gali būti kataloguojama pagal savo kilmės šalį? Na, vokiškas techno, skandinaviškas indie ir panašiai. Kuo ta kilmė pasireiškia dabar, kai pasaulis persipynęs ir susimaišęs? Ar gali Maskvoje kurti čikagietišką house?
Manau, pati į savo klausimą ir atsakei. Skandinaviškas acid, kuriamas breakbeat jaunimo iš Indijos, yra ateitis. Pasaulis labai mažas.
Tavo mėgstamiausias klubas pasaulyje yra...
Manau, kad „Robert Johnson“ – ten groju dažniausiai ir jaučiuosi lyg namuose. Tuomet „Panorama Bar“ sekmadieniais dėl grynos savo energijos. „Plastic People“ Londone ir „Precious Hall“ Japonijoje, Sapore, nes išties atsakingai žiūri į garso kokybę.
Kas privalu tobulam DJ setui? Aplinkos, technikos prasme?
Didžėjus turėtų būti blaivus, na, nebent jo vardas yra Prins Thomas.
Ar yra muzika, kurios naktiniame klube nedrįstum patransliuoti?
Neil Young „Harvest“ žmonėms, matyt, būtų jau per daug.
Kada smagiau grojasi – dieną ar naktį?
Dieną. Jei ką, visuomet gali užtraukti užuolaidas.
---
Šokiai be užuolaidų: OPIUMAS AUKŠTYN 10.05
Running Back
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS