„Viva la Electronica“
Daina Dubauskaitė 2006-11-21 00:00
Ankstyvą šeštadienio vakarą atrodė, kad esu visai ne bangų skalaujamam Lietuvos pakraštyje, o kažkur už Vilniaus, na, gal Kauno, senamiesčio kampo. Tiek visokių buvusių bendramokslių, dažnai matomų knaipių lankytojų ir netikėtai mažai „ne čia pataikiusių“.
Kadangi „Golden Parazyth“ yra mano mėgstamiausias šių metų atlikėjas (ne tik tarp lietuvių), negalėjau nė pagalvoti apie kokią kitą vakaro alternatyvą.
„Ką čia veiki?“. „O tu ką?“. Taip ir panašiai pokalbius pradėjo visi, netikėtai susidūrę Palangos klubo „Ramybė“ bare ir nematomose kovose kovojo dėl aguonomis padabintų minkštasuolių. Arba dėl knygos „Dzūkijos partizanų dainos“, kurioje slėpėsi eilutės „su kacapais girtavai“ ir kita kraupi liaudies lyrika.
Kauno partizanas Gvidas B. gausokai besirenkančius pasitikdavo lėtokais, bet uodegas judinančiais opusais. Kaip galėjau užmiršti apie „Talking Heads – Once in a Lifetime“ egzistavimą, nežinau, bet dėkoju už priminimą.
Nors buvo žadėta, kad „Golden Parazyth“ startuos jau pusę dešimtos, „Ramybė“ vis dėlto leidosi pripildoma ir sceną vakaro kaltininkui užleido tik prieš vienuoliktą. Šis kukliai linktelėjo kepurės snapeliu ir griebėsi mikrofono.
„Degtinės, redbulio ir pagarsinkit muziką!“, - dar spėjom surikti barmenui ir bėgom į pirmas eiles. Atsiprašau, ten nebuvo pirmų eilių. Geriausioje Palangos vietoje turbūt vis dėlto per daug sėdimų vietų. Gerai, kad bent į vakaro pabaigą užpakalius paskaudo beveik visiems. Sėdynių savininkai ėjo mankštintis į salės priekį, o stalai, apsupti kėdžių, liko liūdėti tamsoje.
Kažkada sakiau, kad Giedriaus kūryba – elektrinis naivizmas, tačiau jau persigalvojau. Tai ištisas elektroninis natūralizmas. Atrodo, labai paprastas, bet dėl to nesibaigiančio tikrumo toks stebuklingas, kad nebe šypsotis nori, o verkti. Lyg specialiai ašaroms pavirinti albume tūno ir keletas „medliakų“. Et.
„Pastatyti balso“ parazitas, atrodo, bent jau profesionaliai arba pagal taisykles, nemoka, bet klausantis atrodė, kad jis ne dainavo, o tiesiog užleido mikrofoną savo vidiniam balsui. Seniai aišku, kad norint ir valdant atitinkamą kompiuterinę įrangą ir malka ar višta gali pragysti. Beje, vienintelis lietuviškas Giedriaus kūrinys „Lapė“ (velnias, kaip jis primena „Baltąją varnelę“) vokaline prasme pasirodė stipriausias. Gal kad liežuvio laužyti neprireikė?
„Few Nolder“, prieš pasirodymą kažką bambėjęs apie fonavimą, tuoj po graudžiai trumpo „GP“ pasirodymo stvėręsis savo laptopo, nesitvėrė savo kailyje. Ramiai, ramiai, o vėliau mygtukus daužė taip, kad draugams, žinute pasiskundusiems „exite sh, kaip plng?“, beliko atrašyti: „few nolder varo geriau nei exite“. Va taip!
“Golden Parazyth” albumu kol kas galima gėrėtis tik iš tolo, tai yra, klausytis internete. Adresas – www.partyzanai.com, vėliau iš ten pat galėsi „Apartment of Steel“ ir parsinešti į fizinį pavidalą.
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS