Interviu su Cinnaman: svarbu asmenybės, o ne žanrai
Archyvo puslapis iš 2012-ųjų vasaros išplėštas baigiantis 2014-ų žiemai. Nes į minią Šventojoje anuomet šokęs Cinnaman dabar grįžta pas „Mondayjazz“, tik jau į klubą. Vasario 28-ą tinkamės „Opiume“, o kol kas įdomu prisiminti, ką tada kalbėjom su Yuri. Nes, be timeless dalykų, palietėm ir 2012-ų madas.
Pirmadienio vakaras „Satta Outside“ ofise 2012-ųjų liepos 2-ąją. Darbai ūžia, keliam ragelį ir sukam į Olandijos sostinę, čia ruošdamasis eilinei kelionei atsiliepia Cinnaman. Vienas iš renginių serijos „Colors“ – naktinio Amsterdamo pasididžiavimo, verdančio nuo 2009-ųjų, organizatorius, itin eklektišku ritmu grįsto skambesio didžėjus, didžiosios festivalio palapinės stogą kels penktadienį, „Mondayjazz Takeover“ metu. Perskaičius šį interviu iki „Satta Outside“ bus likę penkiolika minučių mažiau.
Kaip savaitgalis? Kur grojai?
„DJ Broadcast“ 10 metų jubiliejuje – pakvietė paskutinę minutę, pakeičiau negalėjusį dalyvauti seną olandų didžėjų Joost van Bellen. Grojau po Dave Clarke! Buvo gana keista stoti už pulto po techno seto.
Iššūkis?
Tam tikra prasme taip – jis salę ištuštino, aš vėl pripildžiau.
Ar tai reiškia, kad techno Amsterdame nemadingas?
Ne, šiuo metu sunkūs reikalai žmones ne itin domina. Muzika tapo seksualesne, jei galima taip sakyti. Ne tokia paprasta, kaip anksčiau, galima sakyti, iššūkis pati savaime.
Kaip manai, kodėl tavo kuruojama „Colors“ tapo tokia sėkminga naktimi? Žmonės kalba apie ją visame pasaulyje, net tie, kurie Amsterdame gyvenime nebuvo.
Haha, na, nežinau, kodėl. Internetas – visagalis. Taip pat reikiamu metu pasirinkome tinkamą skambesį – naujieji britų garsai, maišyti su house, hiphop, net r&b. Be to, manau, „Trouw“ – puikus klubas, vienas mano mėgstamiausių pasaulyje. Na, ir galiausiai reikia pripažinti, kad Amsterdamo publika – labai kokybiška. Visiems didžėjams įdomu čia pagroti. O aš svečiais dar ir labai gerai pasirūpinu.
Kuri serijos naktis tau buvo įdomiausia kaip organizatoriui ir kaip klausytojui?
Matyt, antroji. Beveik išpardavėm visus bilietus – atėjo 800 žmonių. Ir muzikine prasme buvo labai įdomu – grojo Jackmaster ir Joy Orbison. Labai įvairią muziką, hiphopą, disco, house – iš esmės viską. O aš manau, kad svarbiausia groti tai, ką pats mėgsti, žanras čia visiškai nesvarbus. Tai, ką grojo Jackmaster, pavadinčiau Amsterdamo stiliumi – labai eklektiškas didžėjavimas.
Kurį artistą buvo sudėtingiausia prisikviesti?
Oi, neturim mes tokių problemų, ir niekad neturėjom. Nebent pinigai gali kelti keblumų, bet dažniausiai viskas vyksta paprastai – pakvieti ir atvažiuoja, jei nebūna jau užbookintas.
Su laiku planuoti renginius paprasčiau, o gal kaip tik kebliau – juk tiek geriausių jau buvote pasikvietę?
Mums patinka ir toliau su geriausiais draugauti. Jei kažkas tikrai labai gerai groja, nėra problema pasikviesti jį dažniau, nei kartą į metus. Manau, tokie kaip Ben Ufo, Pearsonsound ar Joy Orbison tikrai ypatingi. Smagu juos dažnai matyti Amsterdame – ir groja gerai, ir kaip žmonės faini. Aišku, nuolat ieškom ir naujų vardų, bet juk be praeities neturėsi ateities.
Kur nuo tada, kai prieš kokius penkerius metus susprogo, nukeliavo beats?
Na, atėjo ir dingo.
Cha!
Kaip didžėjus nemąstau žanrais. Instrumentinis hiphopas, aišku, niekur nedingo. Gal stilistiškai kiek mutavo, pasislinko link dirty South, amerikietiškosios pusės. Muzika visą laiką keičiasi. Kartais ji linksmesnė, kartais tamsesnė. Ir nuo atlikėjų priklauso, ką jie kuria, kas vienu ar kitu metu populiaru. Niekas nebuvo tik kažkada ir niekas nedingo. Esmė yra kūrėjai, ne žanrų pavadinimai.
Vienas iš didžiųjų elektronikos portalų publikavo šių metų „Sonar“ festivalio recenziją – tai buvo nugalėtojų ir pralaimėtojų sąrašas. Dubstep pralaimėjo, juke laimėjo. Sutinki su tuo?
Manau, tai kvaila. Kaip galima žanrą vadinti pralaimėjusiu? Kaip minėjau, pasaulyje regiu asmenybes, ne jų bendruomenes. Net kiek liūdna tokius dalykus girdėti.
Ar tavo DJ setai smarkiai skiriasi vienas nuo kito? Dažnai atnaujini fonoteką?
Keičiasi nuolat! Išties groju skirtingai – gali būti labiau į house pusę, į hiphopo, eklektiška... Priklauso nuo asmeninės savijautos, be to, visuomet stebiu publiką, na, ir programą pasiskaitau. Reikia žinoti, kas festivalyje groja prieš ir po tavęs. Renginiuose visi dirbame kartu. Tokia mano nuomonė, be to, nemėgstu smarkiai išreikšto ego – jo pasaulyje per daug, hehe.
Po grojimo dažniausiai būni patenkintas ar susikrimtęs?
Kartais rezultatas nepatinka, bet dažniausiai esu patenkintas. Manau, svarbu gerai jaustis darbe. Jei nepatiktų tai, ką darau, turbūt veikčiau kažką kita.
O kas įdomiau ir smagiau – kažką apšildyti ar būti didžiausiu vardu programoje?
Aišku, didžiausiu vardu, haha! Ne, tai irgi priklauso nuo tam tikrų dalykų. Kurį laiką apšildymų labai nemėgau, bet pastaruoju metu prieš kažką groju vis daugiau, festivaliuose ir panašiai. Taigi ir patikti pradėjo. Tuo metu gali groti visai kitokią muziką – nebūtina iškart užkurti vakarėlio. Žmonės tikisi kitokio skambesio, turi laisvės eksperimentams.
Kokiu naujausiu technikos atradimu džiaugiesi?
Programa „Rekordbox“. Dažnai ir vinilais groju, bet tenka vis dažniau naudoti atminties kortelę. Keliauti taip daug lengviau, nei prieš dešimtmetį, o ir nugara geriau jaučiasi!
Kas blogiau – gera muzika ir blogas garsas ar bloga muzika, bet kokybiškai skambanti?
Abu šūdas! Negaliu išsirinkti.
Ar blogą garsą dažnai patiri?
Kad ne. Daugelyje Amsterdamo klubų šis reikalas tikrai gerai sutvarkytas. Manau, tai profesionalumo dalis. Jei organizuoji festivalį, garsas – vienas svarbiausių dalykų. Tai – neįtikėtinai didelė pojūčio ir nuotaikos dalis. Muzika, garso sistema, žmonės...
Daug festivalių yra tekę aplankyti kaip melomanui?
Niekad nesu buvęs festivalyje ne kaip atlikėjas!
O turėtum – labai smagu.
Būdamas Olandijoje kartais per savaitgalį groju 4 ar 5 festivaliuose. Ateina laikas, kai tai tampa darbu, ir sunku mėgautis pasilikus po grojimo. Bet turėčiau tai padaryti, patarimas, geras, haha.
Kurie tuomet patiko kaip atlikėjui?
Pernai labai smagiai pagrojau „Appelsap“ ir „Lowlands“ – abu Olandijoje. Netrukus patikrinsiu „Pitch“ – jis vyksta Amsterdame, programa tiesiog puiki, labai įvairi... Hm, gal vertėtų ištrūkti iš Olandijos ir patikrinti užsieninius?
Tai jau kitą mėnesį – juk „Satta Outside“ laukia.
Aha, The Gaslamp Killer jus po vizito praėjusiasi metais minėjo geru žodžiu.
Na, ir puiku – tuomet iki sustikimo rugpjūtį.
---