1-800-DAINAD : BUS : Nemiksavimas tapo rinkodara

Visai neseniai kalbėjausi su „Gorky Bar“ programų vadovu Rolu, ir jis žadėjo, kad naujoji jo darbo vieta yra ir bus atvira visiems stiliams bei plačiam atlikėjų ratui. Žinoma, tai yra gerai tiek patiems grojikams, tiek įvairaus skambesio ieškantiems miesto klajotojams. Ir šis įrašas – ne apie pačią programą, o apie jos pateikimą.

„Club-Mate No Mix“ – tokia nauja serija „Gorky Bar“ pradedama balandžio 2-ąją. Tiesa, iš pranešimo nesupratau, apačioje ar viršuje, bet tai šiuo atveju nėra svarbu. Strigo man jau pats serijos pavadinimas – priminė Rimo Šapausko pseudonimą „Nulis mikso“, ir ne tik dėl to. Tikrai nesuprantu, kodėl kūrinių nesuvedimas tampa rinkodaros įrankiu.

„Be didelių spekuliacijų garsiais vardais tiesiog ims ir užleis scenos pakylą muziką mylintiems, bet iki šiol jos daug viešai nedemontravusiems žmonėms. Vakaras, pamiršus visas miksavimo technikas, bus dedikuotas išskirtinai muzikai ir jos sužadintoms emocijoms“, - serija pristatoma tame pačiame pranešime.

Tai ar miksuoti nebegražu, nebepadoru, nebemadinga? Kodėl muziką mylintys staiga tampa pranašesni už ją lygiai taip pat ar net karščiau mylinčius, bet dar ir įdomiai pateikiančius bei dėl to prakaituojančius mėnesiais, metais? Jei nėra pinigų remti turinčius ką parodyti vardus, ar verta vis tiek bandyti laužti kažką „klubiško“ ir „kviestinio“ susitariant su draugais ar pačiais savimi, kad „atsinešim gražios muzikos ir paleisim“?

Manau, kad „Red Bull“ su savo akademija ir kitais projektais čia tikrai laimi. Nelyginu nei prekės ženklų, nei biudžetų (tuo labiau, kad viena iniciatyva pasaulinė, kita gi vilnietiška) tiesiog iš šalies atrodo vertingiau, o ir rimčiau. Kai remi talentą ir pastangas, o ne vien tik skonį.

Puikiai suvokiu, kad šiuo įrašu darau renginiui reklamą, ir dėl to visai nesipiktinu. Toks gi mano pašaukimas ir prigimimas, jei būtų gaila, apskirtai nebūtų prasmės nieko čia rašyti. Skanus tas „Club-Mate“, o pirmojo vakaro dalyviai Mykolas bei Laurynas mano nuomone turi tikrai gerą muzikinį skonį, tad belieka palinkėti gero renginio. Ir nusimesti rinkodarines kaukes. Juk „selektorių“ vakarai baruose tikrai jokia naujiena, jų vyksta įvairiose miesto ir šalies vietose, ir dažnai pavyksta skambiai. Nevyniojant į gražių žodžių vatą, nes gerai muzikai jos tikrai nereikia. O technika juk tikrai nepamaišo. Miksuoti ar nemiksuoti, ne tame, galų gale, skirtumas.