Matyt, vasaros festivalių bendrystės įkvėpti gero kosmoso mylėtojai Gvidas („Partyzanai“) ir Synthsoulsizer („Cosmovast“) uždaro dangaus sezoną pradeda drauge atsigabendami svečią iš Suomijos.
Jakko Eino Kalevi, šviežią, bet savyje bent jau mano akimis talpinantį tą pažįstamą ir drauge visuomet stebinantį suomių atlikėjo paveikslą (Jimi Tenor? Kažkuom?), Vilniaus „Gorky“ ir Kauno „Suflerio būdelėje“ rugsėjo 9-10 palakys ir daugiau tautinių artistų, o besiruošdamas dviems gyviems pasirodymams disco-ne-disco artistas atsako į išplėstinės Dubauskaitės anketos klausimus.
Ką apie tavo karjerą jos pradžioje manė tėvai? Ir ką mano dabar?
Jie visada palaikė muzikinę mano veiklą. Ir apskritai leido daryti tai, ką manau esant geriausia. Manau, jie manimi didžiuojasi, nes karts nuo karto perskaito apie sūnų vietiniame laikraštyje. Tiesa, spėju, kad mano muzika tėvams nepatinka. .
Geriausias tavo pasirodymas.
Pastaruoju metu tai visada pastarasis pasirodymas. Mėgautis jais – man naujas dalykas.
Dalykas, dėl kurio verta gyventi Suomijoje.
Žmonės, ruduo, artima kultūra.
Blogiausia, kas nutinka gyvenant Suomijoje.
Į depresiją stumiantys žmonės, kainos, alkoholio įstatymai ir šalta žiema.
Kuo suomiškas disco skiriasi nuo viso kito?
Tai kad pas mus niekada nebuvo labai plačios disco scenos. Kalbu kaip muzikantas. Ji tokia autistiška.
Esu skaičiusi, kad kai kas tavo stilių vadina „skandinavišku“. Bet ar tu pripažįsti, kad Suomija – tai Skandinavija?
Nemanau, kad jis skandinaviškas. Lygiai taip pat nemanau, kad Suomija – Skandinavijos dalis, bet, aišku, šios įtaka tikrai stipri ir natūrali.
Manau, mėgstamiausias mano kūrinys iš tavo lobyno – „Macho“. Ar tavo aplinkoje daug tokių vyrų?
Nea.
Prisistatydamas kalbi apie pasaulio garsų suvaldymą. Kiek pasaulio reikia apkeliauti, kad tai pasiektum? Ar nereikia?
Na, tas žodis „pasaulis“ toks gana subjektyvus. Man tiesiog gerai skamba. Nenoriu atstovauti miesto skambesiui, renkuosi pasaulį. Nors miestas irgi gerai, ką aš žinau.
Kaip supranti frazę „modernus gyvenimas“ („Modern Life“ – pernai pasirodęs Jaakko albumas)?
Visaip, įvairiai. Bendrai kalbant tai tas gyvenimo būdas, kuris priimtiniausias dabar. Gyvename taip, kaip dabar įmanoma geriausiai, smagiausiai. Tas žinojimas, kaip gyventi, gali būti ir senas. Bet jei kažkas vyksta dabar, tai modernu.
Iš kur į tavo kūrinius atkeliauja tekstai?
Tai gana naujas dalykas. Visų pirma supratau, kad žmonėms kūriniuose patinka girdėti balsus, tada ėmiausi rašyti tekstų. O šie ateina iš įvairių šaltinių, pavyzdžiui, blogai nugirstų sakinių. Kartais ką nors man parašo draugai, kartais tai iš pradžių bereikšmiai žodžiai, kurie prasmę įgauna tik vėliau.
Tavo muzika gražiausia skaitmeniniu pavidalu, CD ar plokštelėse?
Kiekvienas formatas savaip gražus. Pats perku plokšteles, bet CD mane irgi žavi – jie patogesni, mažiau garso atkūrimo problemų. Svarbu jausti malonumą klausant. Tai svarbiausia.
Ką muzikalaus neseniai įsigijai?
Trikampį.
Kokie stereotipai apie elektroninę muziką tave juokina? Arba pykina?
Net nežinau. Kad visi jie teisingi.
Gal galėtum paaiškinti, kodėl klube ar vakarėlyje apskritai reikia didžėjaus ar gyvo elektronikos atlikėjo?
Priklauso nuo artisto, bet, manau, to reikia žmonėms, kurie domisi nauja muzika ar mėgsta stebėti kažką panašaus į šou. Taip klausytojai pamato, kad muziką kuria tokie pat žmonės.
Kuri nakties dalis klube sunkiausia?
Jei pats organizuoju renginį, visuomet jaudinuosi dėl bilietų, tai labai blogai.