1-800-DAINAD : ARCHYVAS : OMNI.LT SAULĖGRĄŽOS : "You’ll Never Be Alone Again"

Dar pasiklausiau kažkurios kauniškės radijo stoties perliukų (“Vaikinas ieško merginos, mėgstančios soliariumą ir turinčios auskariuką”) ir tuoj pat merkiau žvilgsnį į jachtas, susiglaudusias pamaryje. Štai jums ir jachtų klubas, "RyRalio" globojamas. Gaila tik, jog patekus į renginį pakrantės malonumais pasidžiaugti nebebuvo galima - kontrolė vis stiprėja. Ar mes vis blogėjam?

Vakaro pradžioje laiką leidau tarpduryje, taigi tarp dviejų ugnių - melancholiškos terasos ir šokčiojančios salės. Domino iš Vilniaus atvežtas kompaktinis-vokalinis hausas skardumu ir dėmesio prikaustymu ilgokai sausai laimėjo prieš “Rut Rut” žaidimus natomis, bet netikėtai į kairę mano ausį įsibrovė netikėti garsai. Bėgau laukan, o ten išvydau visiškai nematytą personažą, įnirtingai maigantį kompiuterius ir glostantį mikrofoną.

“Kas jis, kas?” - išgąstingai šūkčiojau, kol dovanas vos glėby sutalpinęs jubiliatas Karalius neprisipažino anoniminį talentą “Golden Parazyth” atradęs jau mirusiame “Orleane”. Vėliau paaiškėjo, kad ir “Terra Solaris” šis vaikinas dalyvavo. Elektrinis naivizmas su stulbinamai mikrofono nebijančiu vokalu… “Viva, viva, viva”, - suokė “fidelka” pasidabinęs “Golden Parazyth”, ir tai baigėsi. Labai gaila. Kviečiu į sostinę, o "RyRalio" dėkoju už atradimą.

Gaila, neišėjo tradiciškai stebėti saulės tekėjimo, nes pradėjau gauti keistus signalus iš Kauno centro, taigi jau antrą sveikinausi su “Exit” apsauga. Ir, keista, pustušte sale. Bet tai nieko – Jimmy van M kapojo stadioniškais progressive kardais, pakankamai vietos judesiui turintys šokėjai tvirtino, kad vos prieš valandą nuo lubų varvėjo tikrų tikriausias acid, o go go buvo pasidabinusios naujais kostiumais, panašiais į moters-katės.

Trumpam euforiją pristabdė - bet tik tam, kad pajaustum ją kitu kampu - „Underworld - Trim“, iš abiejų pusių apglėbtas tylos sekundėmis. Dėl manęs tokių minučių galėjo būt ir daugiau, deja, netrukus svečią ilsėtis išleido Donatello, o jau po ketvirtos visiems buvo liepta eiti namo. Neįtikėtina. Per Cattaneo prašau visus pamiršti apie ežerus ir pajūrį, kad mėsos "Exit" būtų pakankamai nepasiduoti bent iki šeštos.

Šeštadienį buvo numatytas "Planas A" su AXIS, "Gravel", "Dyvais" ir "Flamingo", deja, 19 val. skelbta renginio pradžia pasirodė tęsanti soundchecko pradžia. Pasiklausiau tik visų keturių grupių improvizacijų, bet vis tiek žinau, kad rokenrolas gyvas. Aš gi, vos prasidėjus tikrajam šou, išskubėjau pas Jį.

Adamas Freelandas vis dar buvo gražus, tik neatrodė toks išpuikęs, kaip deklaravo pranešimas spaudai. Klausinėjo apie Lietuvos istoriją ir politiką bei dalijosi patirtimi. Sakė, festivalis “Burning Man” pakeičia pasaulėžiūrą negrįžtamai. Buvo ten jau du kartus ir nežada sustot. Aišku, nuvažiuoti liepė ir mums - kas už? Vėliau laimingas apžiūrinėjo ne patį pilniausią (vis tas oras) “Gravity” ir galbūt visai nemelavo teigdamas, kad žmonės čia jam daug labiau patinka nei Lenkijoje ar Rusijoje. Tik merginos labai jau išsipusčiusios! Tačiau, anot Adamo, tai vis geriau, nei jo gimtojoje Anglijoje - jau dešimtmetį nedraugavo su tautiete, nes...

Gal ir todėl, kad tą patį dešimtmetį didžėjavimas - jo pagrindinis darbas, o lėktuvai - namai keturias dienas per savaitę? Tik dėl to mes jo ir laukėm, tik dėl to "Gravity" barai ir rūkykla ištuštėjo iškart po to, kai Adamas stojo į darbo vietą. Sakė, niekada specialiai nesiruošia setams, tik sugalvoja pirmą kūrinį. Pradėjo kietai, vėliau valdžią kartkartėmis užimdavo piktokas hausas, vėl ištirpstantis tiek visai naujų, tiek kažkur jau girdėtų ir įsimintų (pavadinimais čia labiau galėtų pasišvaistyt reikalo žinovai - Cetau?) breaks fone, o po antros įsisiūbavo „senų gerų“ remiksai - „Bloc Party - Banquet“, „Nirvana - Smells Like Teen Spirit“, "The Rapture - House of Jealous Lovers" ir visada oro bučinius skleist ir apsikabint su visais prašalaičiais verčiantis „Justice VS Simian - We Are Your Friends“. Šis ir "Soulwax - E Talking" vakarą spalvinti baigė aukso spalva. Iš šokių aikštelės išeidavau tik tam, kad minutėlę paramsčiusi barą vėl grįžčiau. Bet jau kartą sakiau, kad breaks - absoliuti šokių muzika.

Marškinėlius gręžiau jau pagal "Urban Breakdown" leidžiamas natas, kartu baigiau ir vakarą. Šiandien man tikrai labai reikia "Minimal Mondays" sanatorijos – skauda (tiesa, maloniai) kojas.