„Optinė apgaulė“: Giedrė neapgaudinėja
Daina Dubauskaitė 2013-05-02 14:55
Neseniai sakiau, kad eičiau Elenos (Umiko, „Dubenėlis“) klausyti, net jei ji black metal grupėje dainuotų. Lygiai taip pat ir su Giedre Kilčiauskiene. Jos balsas man yra puikus, jis lygiai taip pat puošia ir elektroniką, ir gyvais instrumentais atliekamą muziką.
Paauglystėje, atradusi elektroniką, dievinau „Empti“ (pankiškiausia Giedrės grupė „Dogbones“, beje, irgi verta dėmesio). Naujai atsikūrę jie irgi labai patiko. Giedrės ir „RyRalio“ bei Mario su Vidžiu kūriniai – irgi super. „Pieno lazeriai“ – buvo toks labai kreizi etapas su jų muzika. Gal tik Giedrės bossanova koncertų negalėčiau komentuoti, nes nė viename nesu buvusi.
Bet čia visiškai ne apie „Empti“ ar lazerius. Čia apie Giedrę, kuriai šiandien prisistatinėjant pavardės tikrai nebereikia. Mano „iTunes“ sukasi (jau gal penktą kartą) jos albumas „Optinė apgaulė“, kurį debiutiniu pavadinti nebūtų logiška, bet tai pirmasis solinis Giedrės darbas. Atlikėjos, kuriai nereikia apsimesti užsienio diva, kad turėtų, ką dainuoti. Ir surinktų pilną salę melomanų.
„Optinė apgaulė“ manęs visiškai neapgavo. Ji gyva, svajinga (bet pašokti tikrai yra vietos – kad ir lėtą) ir turininga. Ir prasminga. Taip, tekstai čia tikrai ne paskutinėje vietoje – Giedrė yra tikra poetė, net mintinai mokamą kasdienybę surimuojanti kaip sapną. Man visai pavasaris, ir man pavasaris su Giedre.
Perkam čia arba parduotuvėje.
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS