Dixon: "Naktinis klubas - toli gražu ne tik muzika, tai ir bendruomenė"
Daina Dubauskaitė 2008-03-28 16:41
Trečiąkart atvyksiantis, ketvirtąkart lietuvaičiams grosiantis Dixon kartą jau apipasakotas Djscene.lt. Tuomet daug kalbėta apie jo projektą "Wahoo", dabar vis dar džiaugiamės jo neišsenkančiomis remiksavimo ir prodiusavimo idėjomis. Steffen Berkhahn vis dar gyvena Berlyne, vis dar blyksi mėlynomis akimis, vis dar puoselėja "Innervisions" darželį, vis dar groja kaip iš pypkės - tuo galėsi įsitikinti balandžio 4-ąją. Ir atsakinėja - kartais net labai netikėtai ir tiesiai.
Pagavau tave studijoje - ką joje veiki?
Tiesą sakant, darom tvarką, perstatinėjam... Neseniai įvyko šiokia tokia nelaimė, netekom daug medžiagos, taigi tiesiog bandom pradėti iš naujo. Kitaip tariant, truputį ilsimės nuo kūrybos ir tvarkomės.
O, tikiuosi, nieko itin svarbaus nepraradot?
Na, galų gale, visa tai tėra muzika. Tiesa, buvo viena tokia ypatinga daina, kuri dingo, bet... turbūt taip buvo lemta.
Kuo užsiėmėt prieš pertvarkymus?
Vis dar dirbam ties remiksu "Objectivity", skandinavų folk dainininkei Ane Brun. Be to, norim išleisti remiksą "Defected", Sandy Riviera iš "Kings of Tomorrow" kūriniui. Be remiksavimo, su Henrik Schwarz ir "Âme" kuriam naują singlą "Innervisions". Šiuo metu prisimenu tiek - taigi remiksai ir naujasis kūrinys.
Dar girdėjau apie ambient muzikos albumą jūsų leible...
Taip, jis pasirodys gegužę ir bus pirmas mūsų rimtas kompaktas. Viena vertus, esam šokių muzikos kompanija, ir didžioji dalis mūsų produkcijos - singlai plokštelėse ar skaitmenoje, bet galvodami apie albumą nusprendėme, kad reikėtų išleisti ką nors tikrai klausomo, o ne šokamo. Žinoma, galėjom tiesiog surinkti neseniai išleistus savo singlus, bet nebūtume patys iš to turėję naudos. To albumo tiesiog neklausytume automobiliuose ar panašiai... Taigi surezgėm kai ką šviežio ir kitokio.
Daugelis mūsų draugų, vienaip ar kitaip susijusių su muzika ar kūryba, palikę klubus ar studijas klauso ne šokių muzikos, o ko nors visiškai kitokio. Konkrečiai mums tas "visiškai kitoks" yra ambient, ypač is senesnių laikų. Taigi mus supantys prodiuseriai - Terre Thaemlitz, Koss, Mark Pritchard, David Briknworth, taip pat "Innervisions" artistai I:Cube, "Âme", Henrik Schwarz, Tokyo Black Star... visi pasidalino "kitokiais" kūriniais, dar prisidėjo prieš keletą dešimtmečių savo lygos guru buvęs Klaus Schulze. Dabar albumas jau baigtas, kaip tik susitvarkėm su jo "apdaila" - 60-ies puslapių knyga.
Kas joje bus?
Nieko! Projektas vadinasi "Muting the Noise", ir pavadinimas turi dvi reikšmes. Žiūrint per muzikos prizmę, tai ritmų atsisakymas, koncentravimasis ties "svarbesniais" dalykais. Kita vertus, tai tarsi visko, kas tave supa, nustūmimas į antrą planą ir atsipalaidavimas. Koncepcijos laikėmės ir kurdami albumo apipavidalinimą. Išėmus kompaktą, lieka 60 tuščių puslapių - savotiška užrašų knygelė. Gali jos nenaudoti apskritai arba naudoti pasižymėti bet kam.
Ar tikrai tavo aplinkos žmonės nebeklauso šokių muzikos?
Nėra taip, kad jie visai jos neklauso. Tiesiog kai triskart per savaitę klube ar valandų valandas studijoje esi jos apsuptas ir pagaliau ištrūksti, supranti, kad aplink yra begalės kitokių garsų! Pamenu, kai buvau 15 ar 16-os ir pirmąkart susidūriau su šokių muzika, buvau jos taip apžavėtas, kad klausiausi visur - automobilyje, valgydamas, sportuodamas... Dabar taip nebėra. Muzikos tiek daug, ir kiekvienas skambesys turi sau tinkančią aplinką. Šiuo metu šokių muzika man netinka, kai nesu klube ar studijoje. Klausausi ambient, jazz, pop, daug ko.
O ar šokių muzika šiandien netapo paprastesnė, nei, tarkim, prieš dešimt metų?
Hmmmm... Taip, daugelis dalykų jau pasakyta. Pastaruosius dvidešimt metų žmonės retušavo, minimalizavo puošnųjį ir perspaustą disco. Taigi šiandien novatorišku būti tikrai gana sunku. Kiekvienas žanras pergyvena tam tikras fazes, ir manau, kad pastarieji pora metų buvo tikrai įdomūs. Aplink daug naujų garsų, ir netgi ta minimal skambesio, kuris galbūt ne visiškai atitinka mano house ar techno supratimą, mada, atgal į sceną parnešė nemažai įdomių aspektų. Be to, žmonės ėmėsi gaivinti rave sceną, kuri prieš penkerius metus buvo tiesiog mirusi. Buvo taip nešaunu būti reive, o dabar... taip nebėra!
Kaip manai, ar jauniesiems prodiuseriams, šiandien apsuptiems interneto ir technologijų, prasimušti sunkiau ar lengviau, nei anksčiau?
Tikrai sunkiau. Šis atsakymas gali trukti 20 minučių, bet kalbant paprastai... Žinoma, žmonės galvoja, kad šiandien viskas paprasčiau, bet būkim atviri - nesu girdėjęs nė vieno į "Innervisions" atkeliavusio demo įrašo, kuris nebūtų sukurtas mano aplinkos žmogaus ir būtų įdomus. Tai daug ką pasako. Visos įdomybės man suplaukia per ryšius. Pavyzdžiui, su savo draugais mane supažindina kolegos skandinavai, kiti draugai iš Miuncheno parodo kūrinį, kurį sukūrė jų pažįstamas, ir taip toliau...
Galima teigti, kad šiandien internetas vienija žmones, bet... taip nėra. Sakyčiau, daug triukšmo dėl nieko. Žinoma, buvo metas, kai buvo svarbu būti matomam internete, bet šiandien tiesiog sunku save realizuoti būtent ten. Viskas priklauso nuo ryšių. Turiu omenyje gerąją to prasmę - bendruomenes. Į bendruomenę nepatenki atsitiktinai - viskam reikia pastangų. Jei sugebi valdyti naujausias technologijas, puiku, bet juk ne technika kuria muziką, o žmogus. Taigi jei neturi "to kažko", technika tau to neduos. Tas pats ir prodiusuojant, ir didžėjaujant. Dėl manes galima groti vinilais, CD, "Serato", "Final Scratch" ar bet kuo kitu. Ne technikoje esmė.
Jei muzikos dvasia gali būti atkurta bet kokios techikos, ir priemonės dvasios nepanaikina, tai kas naikina? Kas muziką daro "soulful" arba ne?
Dvasia - labai sunkiai apibrėžiamas žodis. Iš esmės tai jausmas tavyje, ir turi jį pateikti aplinkai suprantama kalba. Reikia išmokti išversti savo jausmą kitiems. Tai raktas, ir tai paverčia muziką raktu. Kaip tai atlikti teisingai? Reikia mokytis analizuojant savo jausmus. Tai nevyksta tiesiog sėdint, baksnojant klavišus ir sušunkant "O, tinka!" - reikia tyrinėti, pasiekti rezultatų, kurie iš pradžių netenkina, bet, jei esi pakankamai aistringas, vieną dieną pasieksi tašką, kuomet glėsi pasakyti "O, tai būtent tai, ką norėjau pasakyti". Ar sugroti. Tai procesas.
Individualumo raktas yra... na, tai didžiausias šių dienų technologijų minusas. Visos priemonės sąlyginai pigios ir prieinamos, bet tai reiškia, kad visi jas naudoja. Taip būti išskirtiniu ir individualiu tampa daug sunkiau, nes tiesiog skambi taip, kaip visi kiti. Sunku būti kitokiu, nors galvoji "O, su šia pigia programa galiu nuveikti tai, ką noriu!". O iš tiesų suvoki, kad ir kiti daro tą patį...
Už kelių dienų n-tąjį kartą vyksti į Majamį, į "Winter Music Conference". Kokios ambicijos šiemet?
Linksmybės! Viskas ten susiveda į šį žodį. Terminas "konferencija" apgaulingas ir kiek ironiškas. Pastaruosius keletą metų nenuveikiau ten nieko rimto, tačiau visa esmė yra žmonėse, kuriuos būni sutikęs praėjusiais metais. Majamyje jie visi atsiduria vienoje vietoje - promoteris iš Japonijos, klubo savininkas iš pietų Prancūzijos, vaikinas, išleidęs kūrinį tavo kompanijoje...
Girdėjau apie tave dar vieną gandą - sustabdei savo megapopuliarias naktis "Innercity" Berlyne. Kodėl?
Taip, sustabdžiau, visų pirma dėl to, kad tai dariau trejus metus iš eilės - kiek pabodo. Antra, manęs nebetenkino situacija klube "Weekend". Jis tapo toks populiarus ir sėkmingas, jog ėmiau jausti, kad per daug žmonių ten eina ne dėl muzikos. Klubas per didelis. Grojau ten kas mėnesį, pastaruosius pusantrų metų - visuomet vienas. Susirinkdavo beveik pusantro tūkstančio žmonių, ir gal tik pusė jų ateidavo, na, gal ne dėl muzikos, bet dėl "bendruomenės". Naktinis klubas - toli gražu ne tik muzika, tai ir bendruomenė. Be abejo, didžėjai visada pirmiausia pabrėš muziką, bet taip nėra. Klubas - žmonės, kuriuos vienija bendri interesai, kurie ateina gerai praleisti laiko ir, žinoma, dėl mėgiamos muzikos. Taigi atėjo laikas pereiti į mažesnę, bet "bendruomeniškesnę" erdvę. "Innercity" buvo labai sėkmingi vakarėliai finansine prasme, taigi metas viską pristabdyti buvo tinkamas. Geriau nesulaukti to momento, kai viskas ima blėsti.
Ar tai reiškia, kad "Innercity" grįš?
Dabar planuoju kelių mėnesių pertrauką, o tada grįšim kažkur kitur. Galbūt, galbūt per tą laiką žmonės supras, ko neteko!
Praėjusių metų pabaigoje pirmąkart grojai Australijoje. Kaip ten, kitoje pasaulio pusėje?
Na, gerai... Šiaip grojau ir Australijoje, ir Naujojoje Zelandijoje. Tai va - N. Zelandijoje man patiko labai, o Australijoje visiškai nepatiko! Tiesiog ne taip, kaip aš įsivaizduoju... Gamta ten fantastiška, bet tai, ką žmonės su ja padarė... Blogiausi Anglijos ir Amerikos dalykai viename! Kalbant apie vakarėlius - kad ir kur bekeliautum, visuomet groji tiems patiems žmonėms. Ir promoteriai, ir susirenkantys į vakarėlius klubinėtojai mąsto panašiai. Taigi tikrai smagiai praleidau laiką su mane pakvietusiais australais, bet aplinka buvo tiesiog ne man skirta. Tuo metu Australijoje buvo vėlyvas pavasaris, oras turėjo būti puikus. Bet kai turėjau keturias dienas išeiginių, visą laiką lijo! O aplinkiniai vis kartojo: "Tai labai neįprasta šiam metų laikui". Deja...
Užjaučiu! Lietuvoje tuo tarpu būsi trečiąkart. Manau, dabar mūsuose esi daug populiaresnis, nei prieš trejus metus...
Kaskart pas jus man patinka vis labiau! Sakai, kad dabar esu populiaresnis, o aš kiekvienąkart grįžęs jaučiu, kad žmonės vis labiau jaučia mano skambesį ir nusimano muzikoje. Jūsų publika vis dar šviežia - štai berlyniečiai į klubus vaikšto jau dvidešimt metų, kuo ten juos nustebinsi... Lietuvoje smagu būdavo ir po vakarėlių. Šįkart tikiuosi prisižiūrėti ir atsargiai elgtis su alkoholiu...
... Ir nebeužsiimti rytine gimnastika?
Hahaha, taip! Tikrai turiu būti ramesnis - po Vilniaus sekmadienį, grįžęs į Berlyną, bėgsiu pusę maratono. Man tai bus pirmas kartas, taigi... Taigi pasistengsiu ramiau!
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS