Ateini, prisėdi, prisimerki, klausai, ploji, klausai, ploji, atsistoji, išeini. Mažiau nei dviejų valandų vizualiai sumažėjusioje, o iš tiesų tik pasisukusioje „Piano.lt“ salėje nepakako. Jei pirmoji elektroninės ir elektroakustinės muzikos festivalio „Jauna muzika“ vakaro „Gaubiančio garso galerija“ dalis privertė sunerimti, tai antroji galėjo tęstis iki ryto.
Prasidėjus vieno asmens koncertui supratome, kad buvome pasiklydę renginio programoje. Joje vienas po kito išvardinti atlikėjai, tuomet – kūrinys, tad neapdairiai įsivaizdavome, kad pastarąjį svečiai atliks kartu. Nurašome šią klaidą savo neišmanymui, bet tuo pačiu ir atsiprašome kūrėjų. Kūrėjų, ne muzikantų, nes abu vakaro dalyviai savo kūryba ir eksperimentais aplepia platesnę nei garsas teritoriją.
Pirmasis iššūkį salei metė švedas Carlas Michaelis von Hausswolffas. Iššūkį, nes elektrinio (būtent) vieno žmogaus ir kelių mašinų orkestro keliama įtampa, atrodė, tuoj išves iš proto. Pridėkim dar raudonus į akis plieskusius prožektorius.
Ir ji vis augo – augo tol, kol įtampos sukelti aidai pranoko jos skleidžiamą garsą. Vienu metu neramiai kryžiavome kojas ir gniaužėme rankas, bet minėti aidai išlaisvino iš nepatogių kančių ir neįvardintos programos pabaiga, reikia pasakyti, kiek nustebino. Dar?
Dar. Thomas Köneris į Vilnių atvežė neaprėpiamo pločio garso ir vaizdo dėlionę „La Barca“, kurios išgirsti ir ėjome. Tai pasaulio skambesys ta prasme, kad kūrinyje užfiksuoti dvylika planetos taškų. Juose įrašytus garsus vokietis perleido per savo prizmę ir dar ištraukė iš jų vaizdą.
Dvylika skirtingų dalių susiliejo ir gimė iš naujo bendroje amžinybėje, o skirtingi kiekvieno taško skambesiai išsidėstė nedalomoje apskrito garso erdvėje. O, jei tai būtų skambėję dvylika valandų.
„Jauna muzika“ pirmu vakaru sostinėje supurtė sąmoningą pagrindą po kojomis taip, kad nematome nė mažiausios priežasties neiti dar ir dar kartą. Juolab kad visos programos dalys tokios skirtingos, ir įdomių menininkų festivalio organizatoriai sukvietė tiek daug. Išeidami iš „Piano.lt“ salės ir matydami sujaudintus veidus įtarėme, kad juos išvysime ir kitą dieną.
P.S. Beje, pasiskaitykite apie C. M. von Hausswolffo ir jo kolegos Leifo Elggreno įkurtą ir valdomą Elgalando-Vargalando karalystę. Kažkada seniai jau buvome į ją užklydę vieną ilgą interneto naktį, tad beliko prasitęsti vizą.