Patinka man tokie penktadieniai, kai nors rimtų pasirinkimų kalendoriuje – visa sauja, užtikrintai imi pirmą ir jau vienuoliktą užėjus supranti, kad nieko geresnio tąvakar neberasi. Ir net nebenori ieškoti. Dubstep.lt ir „Soundboys“ suręstas kroatiškai britiško „Outlook Festival“ pristatymas (įvykęs ne be tamprių Mark Splinter ryšių su tėvyne) būtent toks ir buvo. „Lofte“ užtrukau geras tris valandas ir pabaigos nelaukiau tik todėl, kad ten tikrai per mažai vietos poilsiui.
Londonietiškais maisto papildais DJ talentą maitinantis Nightjar LED apglėbtoje scenoje jautėsi ir atrodė puikiai – gal per drąsu būtų teigti, kad puikiausiai tąvakar, nemačius nei šokius atidariusio Mark Splinter, nei uždariusio Intakz. Nepriekaištingai galingai ir tuo pačiu švariai skambėjo bachūriški bosai, rajono garažiukai ir kitos šiandieninės muzikos paniatkės, krutinusios tiek aukštakulnius, tiek blizgstriukes, tiek auskarus antakiuose, tiek kapišonus, tiek fullcapus, tiek į kuodus susuktus dredus. Viso to gausu buvo dar prieš pusę dvyliktos – gal tai pavyzdinis naujosios kartos, neturinčios priežasčių užtrukti preparčiuose, elgesys? Pažįstamų koncentracija nebuvo ypatingai didelė, bet gal todėl, kad nebuvau pilniausiam praėjusių metų „Lofto“ tūse – Dubstep.lt gimtadienyje – ir su visais nesusidraugavau? Man tuo metu buvo vis vien, atėjau ir iškart ėjau šokti.
Iš pirmo žvilgsnio keistas sprendimas – vakaro vinį smeigti jau vidurnaktį – pasiteisino visais procentais ir promilėmis. „Author“, tai yra, Jack Sparrow ir Ruckspin, kitaip tariant,
man įdomiausio lėto ir kreivo praėjusių metų dubstep albumo autorius, pasveikino ir kitiems tai padaryti liepė Mark Splinter, ir pradėjo šie giliai. Daug giliau nei Nightjar šėlionės, ir tai gal kiek išgasdino, nors mintinai mokant minėtą albumą nebuvo siurprizas. Bet ponai greit įsivažiavo – tiesa, labai keistas sprendimas į
imaginary rock concert publiką atsisukti šonu. Buvo daug dropų ir kitų atodūsių, kėlusių ne tik rankas į viršų, bet ir merginas ant vaikinų pečių. Ir atvirkščiai. Tai yra, vaikinus ant vaikinų. Sakiau, kad roko koncertas. Truputį ne diskoteka.
Tikroji diskoteka prasidėjo tradiciškai – pirmą. Autoriai nuo scenos nenulipo – efektus iškeitė į kompaktus, pasisuko veidais į mus ir padavė ką tik Londono pusrūsiuose išrūkytų dešrų. Čia jau buvo proga pamankštinti ne tik kojas, bet ir žarnas, paklausyti sodrių MC pamokymų ir paspėlioti semplus. Rūko dūmai, raitėsi ausys, LED ekranas transliavo žinutę „Rave is Love“ ir žėrėjo vaivorykštės spalvom, stalo futbolo žaidėjai ėmė praleidinėti įvarčius, barmenai – sliūkinti į šokių aikštelę, aistringiausi šokėjai pamažu virto zombiais, bet nėra nieko, ko nepataisytų penkminutė atokvėpio. Deja, kas pirmas atsikelia, tas gražiau apsirengia – sėdmaišių „Lofte“ mažiau nei vietų autobuse. O žmonių juk buvo jei ne tūkstantis, tai daugiau nei 500. Tai yra, kaip tik tiek, kad turėtum kur įsukti rankų malūną, gal kiek per mažai, kad pagrindinis organizatorius šypsotųsi nuo ausies iki ausies. Per įdomi programa?
Pusę trečios grįžus namo ausyse zvimbė. Bet tik dėl to, kad aplinka iš pilnos garso į virtuviškai tylią pasikeitė labai jau greitai. Po galais, idėja pavyko, idėja parduota – aš noriu į „Outlook Festival“, noriu šokti smėlyje su Scuba, Loefah, The Bug, Appleblim, Pearson Sound, Youngsta, „Fat Freddys Drop“, „Digital Mystikz“ ir visais kitais, net jei tai ir girti britai. Viskas tavo bass'ui. Organizuojam reivobusą?
Šeštadienis? Pasikartosiu – kai pirmasis pasirinkimas toks geras, nieko daugiau ir nebereikia. Įspūdžio abiems ausims ir abiems laisvoms dienoms – per akis. Nuovargio – minimaliai. Liko vietos poilsiui. Kada savaitgalis?