Klausimai tinklaraščio 1-800-DAINAD autorei
Daina Dubauskaitė 2012-06-14 13:17
Kaip bebūtų juokinga, Dubauskaitė ir vėl pakliuvo į akademines pinkles. Paskaitas moksleiviams ir studentams kol kas pristabdžiau (spėju, ilgam), bet štai vakar apie reivus ir kitus nuotykius plepėjau vieno būsimo režisieriaus diplominiame darbe, o šiandien skelbiu atsakymus į klausimus. Juos rašydamas bakalauro darbą „Lietuviškų muzikos tinklaraščių raida“ man uždavė Karolis Vyšniauskas („Ore.lt“, „Literatūra ir menas“, „Laikas.lt“). Jis gavo dešimt, o man atrodo visai smagu tuo interviu pasidalinti ar bent jau faktą suarchyvuoti. Linkėjimai dar esamiems ir jau buvusiems komfako ir kitų įstaigų studentams.
Kokių motyvų vedina pradėjai rašyti tinklaraštį? Koks jo tikslas?
Tinklaraščio tikslas visų pirma nebuvo pats tinklaraštis. Tiesiog užsimaniau į vieną vietą surinkti įvairiems portalams, žurnalams, laikraščiams ir kt. rašytus savo darbus. Beje, idėja pirmąkart kilo netyčia atradus archive.org saugomus pirmuosius rašinius „Saulėgrąžose“. Kadangi gyvename interneto amžiuje, natūralu, kad greit supratau, jog archyvu galima pasidalinti ir su kitais, jei tai kažkam bus įdomu. O suprogramavus archyvą naujo tinklaraščio startas įvyko labai natūraliai.
Tokie motyvai. Norisi kažkaip įprasminti savo galbūt ne itin racionalų domėjimąsi naktiniu gyvenimu ir galų gale suvokti, kodėl žmonės eina į diskotekas. To siekiu daug ilgiau, nei gyvuoja pats tinklaraštis.
Ką reiškia tinklaraščio pavadinimas?
Jungtinėse valstijose populiaru reklaminius telefono numerius alfabetizuoti. 1-800-JUICE ar panašiai. 1-800-DAINAD reiškia, kad šiuo adresu informacijos apie naktinį gyvenimą rasi visą parą. Tiesiog juokas, nieko rimto ar sudėtingo.
Kodėl tinklaraštį rašai slapyvardžiu?
2004-ųjų vasarą mane rašyti apie vakarėlius į Omni.lt pakvietė Karolis Jachimavičius, tuomet žinotas kaip Arminas Višinskis. Neatsitiktinai paminėjau jo pseudonimą – tuomet tai buvo madinga ir net natūralu, internetinės asmenybės skyrėsi nuo realių, visi turėjome antrus gyvenimus ir veidus. Konkretus sąskambis tarp Dainos, dub, ska ir pažįstamo žurnalisto Dubausko gimė kažkaip iš kalbos... Kaip ir tinklaraščio pavadinimas.
Koks yra tavo tinklaraščio skaitomumas? Kiek unikalių lankytojų jame apsilanko? Kaip lankomumas kito nuo rašymo pradžios?
Apie 5000 unikalių lankytojų per mėnesį, o vertingesnius straipsnius perskaito 700-1000 asmenų. Lankomumas auga tikrai negausiai, manau, visų pirma dėl to, kad nesiekiu populiarumo kažkaip specialiai – antraštėmis, temomis, betiksliais postais su gražiais paveikslėliais ir t.t., kas tinklaraščiuose tikrai dažna.
Dauguma tavo tinklaraščio publikacijų parašytos viešo dienoraščio forma, tekstai labai subjektyvūs, asmeniniai. Kodėl pasirinkai būtent tokį rašymo stilių?
Nesutikčiau, kad jie labai subjektyvūs ir asmeniniai. Forma tėra forma – daugybę išties asmeniškų detalių nutyliu arba paslepiu tarp eilučių. Neminiu vardų, tam tikrų įvykių, iš esmės nieko, kas nėra susiję su mano tyrimo objektu – vakarėliu, koncertu, jame dalyvaujančiais atlikėjais, lankytojais. Savo stilių gryninau gana ilgai ir, manau, vis dar gryninu. Bet tikrosios Kotrynos vien skaitant Dainos Dubauskaitės tinklaraštį tikrai neįmanoma pažinti. Tikrai yra dalykų, kurie man asmeniškai nėra per daug įdomūs, bet tikiu, kad jie turi būti paminėti. Argi tai subjektyvu?
Jei ne paslaptis, kur ir kuo dirbi (ne taip svarbu konkrečios kompanijos ir pareigos, svarbu pati veiklos sritis)? Kaip pavyksta tinklaraščio rašymą derinti su darbu? Kiek laiko per savaitę skiri tinklaraščiui?
Jau beveik penkeri metai esu reklamos tekstų kūrėja. Prieš tai darbavausi „Pravdoje“, Omni.lt – naktinio gyvenimo apžvalgos buvo darbo dalis. Dabar dienoraštį pildau, kai yra laiko. Anksti ryte, per pietų pertrauką, vakare.
Koks tavo santykis su muzika? Ar laikai save tiesiog melomane ar pretenduoji į aukštesnį statusą (pavyzdžiui, muzikologo, muzikos kritiko)?
Daina Dubauskaitė nėra muzikos apžvalgininkė! Keista, jei taip galvojama. Mane domina naktinis gyvenimas – muzika tėra jo dalis.
Koks tavo santykis su žurnalistika? Norėtųsi sužinoti, kokią darbo žiniasklaidoje patirtį esi sukaupusi. Taip pat įdomu, ar esi studijavusi žurnalistiką ar kitus komunikacijos mokslus, kitaip susipažinusi su žurnalistinio darbo principais?
Karjerą šioje srityje pradėjau 2004-ųjų pradžioje, tai yra, prieš gerus aštuonerius metus. Iš pradžių viename žurnale rašiau apie interjerus, nes tuomet studijavau architektūrą. Studijas, beje, sėkmingai baigiau, 2007-aisiais apsigyniau magistro laipsnį VGTU Architektūros istorijos ir teorijos katedroje. Antroji mokslo pakopa buvo pakankamai teorinė, rašyti teko nemažai, galiausiai tekstai apie interjerą neskausmingai mutavo į vakarėlių apžvalgas... Tad profesionalia žurnaliste savęs tikrai nelaikau, nors, žinoma, teoriškai su profesija susipažinusi universitete esu, tik ne taip plačiai, kaip tai būčiau padariusi Komunikacijos fakultete. Praktinių įgūdžių gavau Omni.lt portale, kur dirbau dienos redaktore – teko ir apie sportą, ir apie politiką rašyti, į spaudos konferencijas vaikščioti. Patiko.
Kodėl pradėjai rašyti tinklaraštį, užuot bandžiusi toliau dirbti įprastose žiniasklaidos priemonėse?
Situacija prieš keletą metų susiklostė taip, kad iš redaktorės ir žurnalistės tapau reklamos tekstų kūrėja, o muzikiniai dalykai nuplaukė į antrą planą – tai yra, į laiką po darbo ar prieš jį. Kurį laiką derinau abu pašaukimus, vėliau pajamos iš renginių apžvalgų ir kt. panašių tekstų tapo nulinėmis. Archyvuoti savo tekstus buvau nusprendusi jau seniau. Galiausiai nusprendžiau už dyką verčiau dirbti sau, nei kitiems. Nė minutės dėl to nesu pasigailėjusi. Mielai bendadarbiauju su kitais žiniasklaidos kanalais, kai man tai įdomu, dažnai ir nemokamai, juk ne pinigai čia svarbiausia. Bet labai gera turėti namus, kuriuos esu priklausoma tik nuo savęs pačios.
Ar tinklaraščio vardu akredituojiesi į koncertus / kitus su muzika susijusius renginius kaip žiniasklaidos atstovė? Jei taip, ar dėl to nekyla problemų (ne visi organizatoriai pripažįsta tinklaraštininkus kaip žiniasklaidos atstovus)?
Už vakarėlius pastaruosius septynerius metus moku tikrai žiauriai retai. Bilietai į gyvus koncertus – vos dažnesnis pirkinys, bet tikrai ne toks dažnas, kaip kava. Nematau tame jokios problemos ar gėdos – tikrai „atrašau“ savo. Beje, pastaruoju metu moku dažniau, nei anksčiau – tiesiog tingiu rašinėti ir prašinėti. Kas nori, pakviečia. Man susimokėti nėra sunku. O kad atsakytų neigiamai... Gal pora kartų per pasaruosius keletą metų ir pasitaikė. Manau, įdirbis ir pažintys daro savo. Neabejoju tuo, kad mano darbai neša šiokią tokią naudą ne tik lankytojams, bet ir organizatoriams.
Kokiais kriterijais vadovaudamasi atrenki tinklaraščio publikacijų temas? Kitaip tariant, kas lemia, kad skelbi būtent tas, o ne kitas muzikines naujienas, kad apžvelgi vienus, o ne kitus renginius, kad interviu imi iš vienų, o ne kitų muzikantų? Ar viską nulemia asmeninis skonis, ar egzistuoja kiti informacijos atrankos kriterijai? (informacijos naujumas, aktualumas auditorijai, netikėtumo faktorius ir kt.)
Kokie yra pagrindiniai tavo informacijos šaltiniai tinklaraščio temoms? Kitaip tariant, iš kur sužinai muzikines naujienas, kitą informaciją, kurią vėliau publikuoji savo tinklaraštyje?
Aplinkos stebėjimas (toli gražu ne tik „Facebook“ srautas – mano ryšiai ir šaltiniai įvairūs, daugeliui užmegzti ir įtvirtinti prireikė ne vienerių metų, pažintys yra viskas) ir savistaba. Tai, kas neduoda ramybės pačiai, tikiu, gali būti įdomu ir kitiems, reikia tik teisingai pakreipti ir išplėsti. Mano skonis platus ir atviras, nesu vieno stiliaus gerbėja ir niekada nebuvau, galbūt todėl ir tapau apžvalgininke. Man įdomūs ir daugiatūkstantiniai renginiai, ir penkiolikos žmonių reivai. Manau, atvirumas ir žingeidumas yra raktai į objektyvumą ir aktualumą.
Vienu metu man labai rūpėjo būti pirmai, aplenkti menamus ar tikrus konkurentus. Dabar tai praėjo. Blaiviai suvokiu, kad informacijos šaltiniai patys pasirenka, kada pasiskelbti, ir ne nuo manęs priklauso, ar žinią išgirsiu pirmoji. Dažnai juk svarbu ne tik kas ir kada, bet ir kaip. O tai, kaip pateikti, aš tikrai sugebu.
Tavo tinklaraštis veikia jau beveik du metus. Kokių dividendų jis atnešė? Ką per tą laiką supratai, ką įgijai, o kartu ir ką praradai?
Nepasakyčiau, kad kažkas smarkiai pasikeitė. Gal labiau reikėtų lyginti periodą iki 2004-ųjų, o ne iki tada, kai užregistravau tinklraštį.
Ar sudarinėji bent preliminarų tinklaraščio publikacijų tvarkaraštį? Kitaip tariant, ar turi tam tikrą sistemą, kada publikacijos turi pasirodyti, ar tai nėra griežtai suplanuotas procesas?
Tvarkaraštis susidėliojo natūraliai. Pirmadieniais – įspūdžiai po savaitgalio, kas antrą ketvirtadienį – svečio miksas, interviu ir kiti dalykai – antradieniais, trečiadieniais. Bet nesu sau griežta, galų gale tai mano dienoraštis. Žinau, kad jei rašyčiau dažniau, skaitytojų padaugėtų, bet neturiu tam laiko.
Tik nedaugelis tinklaraščio įrašų sulaukia komentarų. Kaip manai kodėl? Ar netrūksta grįžtamojo ryšio?
Ryšio trūksta, bet priežastis paprasta. Komentavimas susietas su „Facebook“, vadinasi, nėra galimybių to daryti anonimiškai. Didžiąją daugumą skaitytojų tai atbaido. Kiti tiesiog tingi, tai visiškai normalu. „Facebook“ puslapyje diskusijos, beje, aktyvesnės. Man dėl to nesmagu, bet, atvirai sakant, nerandu sprendimo.
Savo publikacijas gausiai papildai „YouTube“ vaizdo klipais, „Soundcloud“ audio įrašais, kartais fotografijomis. Kokie kriterijai lemia, kokia papildoma (ne tekstinė) medžiaga papildys publikaciją?
Jei pasakoju apie koncertą ar diskoteką ir turiu pavyzdžių, tumet juos ir įdedu. Manau, smagu skaitant klausyti muzikos, apie kurią kalbama. Ypač tai galioja interviu, ir garsą vertinu labiau, nei vaizdą.
Koks tinklaraščio santykis su Lietuvos mainstream žiniasklaida (turiu omenyje pagrindinius interneto naujienų portalus, didžiausius laikraščius, taip pat pagrindines televizijas ir radijo stotis)? Ar stengiesi oponuoti ten esančiam informacijos srautui ar jį savaip reflektuoti? Taip pat ar sulauki dėmesio iš šių žiniasklaidos priemonių? Pavyzdžiui, ar esi cituojama, ar į tave kreipiamasi kaip į ekspertę ir kt.?
Skirtumas tarp dubauskaite.lt ir daugelio kitų žiniasklaidos priemonių – pranešimų spaudai nepublikuoju. Griežtai ir be išimčių – net neturiu tam skirtos skilties. Gal tai ir galima pavadinti oponavimu? Šiaip alergijų neturiu, jei „Lietuvos rytas“ praneša aktualią žinią, neslepiu savo šaltinio. Tikrai nesu jiems konkurentė, ir neturiu planų tapti žiniasklaidos vienetu. Vietos internete pakankamai.
Populiariausių užsienio muzikos tinklaraščių bruožas - jiems naujienas apie savo kūrybą tiesiogiai siunčia patys muzikantai ar renginių organizatoriai, nes nori būti aprašyti. Ar sulauki analogiškų kreipimųsi iš užsienio ar Lietuvos muzikantų, norinčių, jog informacija apie juos atsidurtų tavo tinklaraštyje?
Sulaukiu kasdien. Tiek pranešimų spaudai, tiek siūlymų įvertinti muziką, tiek prašymų paskelbti renginius. Pranešimo, jau minėjau, nesu talpinusi nė vieno ir nesiruošiu to daryti, nes tai – mano asmeninis tinklaraštis. Muziką vertinu retokai, bet patikusius siūlymus registruoju. Renginius filtruoju gana smarkiai, nenoriu tapti dar vienu visų diskotekų sąrašu. Į savo kalendorių dedu tik tuos, į kuriuos tikrai eičiau pati ar rekomenduočiau tikriems draugams.
Lietuvoje daug tinklaraščių yra trumpalaikiai projektai – retas kuris gyvuoja ilgiau nei kelis metus. Kokia tavojo ateitis?
Kol turiu ką pasakyti ir kol neatsakiau sau esminio klausimo, minėto anksčiau, rašysiu. Rašyti man labai patinka. O kol kas naktinis gyvenimas iš visų mane supančių gyvenimų mane domina labiausiai. Beje, siūlyčiau vertinti ne tinklaraščio, o personažo amžių. Dainai Dubauskaitei rudenį sukaks aštuoneri.
Kiek finansiškai kainuoja tinklaraščio sukūrimas ir išlaikymas? Turiu omenyje tiek dizaino sukūrimą, tiek vardo išsipirkimą, patalpinimą, kitas išlaidas. Savo ruožtu, ar tinklaraštis generuoja nors menkas pajamas? Jei taip, kokias?
160 Lt per metus kainuoja adresas ir serveris. Svetainę „Mushroom Agency“, vadovaujama Marko Splinterio, sukūrė už 200 Lt – tai buvo jiems įdomus ir artimas sieloms projektas, todėl kaina tikrai mažesnė už rinkos. Už mano inicijuotus atnaujinimus retkarčiais sumoku panašias sumas.
Konkrečiai iš tinklaraščio pajamų negaunu – banerius dažniausiai talpinu rėmimo principu, už straipsnius imti pinigus man būtų gėda. Bet neatmetu galimybės, kad komercinių užsakymų, su tinklaraščio turiniu nesusijusių, gaunu dėl to, kad esu nebloga rašytoja. Viskas reliatyvu!
Kaip vertini Lietuvos muzikinę blogosferą? Kiek, tavo manymu, ji yra išsivysčiusi?
Manau, tiek muzikinėje, tiek visoje kitoje blogosferoje per mažai pamatuoto objektyvumo ir per daug svaičiojimų apie tai, ką matai per langą. Niekam nerūpi, kokią arbatą geri klausydamas albumo ar testuodamas žaidimą. Dar norėtųsi mažiau užsienio blogų srauto vertimų į lietuvių kalbą ir kopijavimo.
Dėkui!
Karolis Vyšniauskas
VU žurnalistika, IV kursas
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS