Oliver Deutschmann viešnage prasidėjęs suneštinis Lorano Vaitkaus ir Hallucin (ir, aišku, neišvengiamai platesnio draugų rato) balius tęsiasi. Draugai į „Soul Box“ pažymėti pirmo metų mėnesio pabaigos pasikvietė tris (tiesa, oficialiai į Lietuvą atvyks gal net keturi asmenys) techno mėgstančius italus. Žinoma, pagroti, garsiai ir netgi ilgai!
Turino gyventojai, analoginį skambesį išpažįstančios ir moderniai jį pristatančios „Old And Young“ leidyklos įkūrėjai, didžėjai, remiksų gerbėjai ir šiaip naktinėtojai atvyksta lietuviams prisistatyti ir pristatyti mums (na, bent daugeliui) dar menkai pažįstamos Italijos pusės. Labai įdomu. Kol „Soul Box“ tvarko kolonėles po dar vieno esminio savaitgalio, turiniečiai Gambo, Sergio Pace (debiutinis jo LP – antrasis leidyklos kataloge) ir Vincent trise maigo vieną klaviatūrą ir atsakinėja į mano klausimus.
Kas sieja „Old And Young“ kompanijos narius?
Anksčiau buvome entuziastingi diskotekininkai, susitikome po klubo garsiakalbiais, na, ir didžėjai bei kultūros puoselėtojai esame jau seniai. Po daugelio bendrų vakarėlių tiesiog nusprendėme dirbti ir kurti drauge.
„Old And Young“ dar tikrai jauna leidykla – įsikūrėte praėjusią vasarą. Kas įkvėpė tokiam žingsniui?
Patirties su leidyklomis ir klubais – tiek Italijoje, tiek svetur – turėjome daug. Ir metams bėgant labai įkyrėjo bloga garso kokybė, tai yra, mp3. Todėl skaitmeniniam skambesiui tarėme ne, ir beliko įkurti „Old And Young“ bei pasišvęsti analogui.
Atvykstate visa komanda, papasakokit, ką pamatys ir išgirst vilniečiai?
Atvažiuosim įkaitę ir pasirengę nunešti jūsų klubą, pamatysi! Sergio Pace gros live – tai bus puikus ir spartus tamsaus detroitinio techno su acid priemaišomis pasirodymas. Gambo ir Vincent atsiveš galingą seno ir naujo vinilo setą – nuo Čikagos iki kitų techno žemių.
Beje, kaip užmezgėt pažintį su Loranu ir Hallucin?
Atrodo, jiems tikrai patinka mūsų muzika. Vaikinai palaikė abu pirmuosius „Old And Young“ leidinius, tad susisiekėme ir taip gimė nauja draugystė bei bendri planai.
Kuo skiriatės nuo kitų vinilą leidžiančių kompanijų?
Žinoma, muzika. Paklausykite ir suprasite. Nors iš esmės mums kiti kolegos patinka, nes vinilinės leidyklos palaiko muzikos rinką – juk plokštelės prašosi nemažų investicijų. Gerai ir tau, ir bendruomenei.
Su kuo pasirašytas kontraktas – jūsų svajonė?
Ooo... Turbūt Herbie Hancock!
Apie realesnes svajones – kokie planai šiemet?
Na, tikrai daug leidinių! Tuoj OY003, tuomet ir OY004 bei OY005. Mums remiksuos čikagietis Ricardo Miranda. Be to, planuojam vykti surengti „šoukeisų“ Ispanijoje ir Vokietijoje bei su plokštelėm pakeliauti po gimtinę.
Vieniems vinilas tėra vienas iš formatų. Kitiems – sentimentai. Jūs, kaip suprantu, prie antrųjų?
Tikrai taip. Mums vinilas yra simbolis. Fetišas, keliantis pasitenkinimą.
Bet ar šiandien, kai naujienos sklinda internetu, ir jei lauksi, kol bus įrėžtos į plastmasę, būsi aplenktas skaitmeninių didžėjų, dar įmanoma apsiriboti tik tokiu „lėtu“ formatu?
Visaip būna. Jei norime išbandyti kokį promo, naudojame CD grotuvus. Kartais tenka juos panaudoti ir plokštelei nukentėjus, kai jos turinys tau beprotiškai vertingas.
Kas leidėjo, promoterio darbe sunkiausia?
Norint, kad tavo muzika skambėtų garsiai, reikia ją „promotinti“, bet mes siekiame, kad mūsų muzika kalbėtų už save...
Kol kas „Old And New“ linkiu sėkmės ir planų išsipildymo. Labai noriu sužinoti daugiau apie Turiną ir ypač naktinę jo pusę. Kas tai per miestas?
Oi didžėjų, prodiuserių ir vakarėlių pas mus tikrai pilna. Visi čia mėgsta šokti, matyt, todėl Turino publiką ir sceną mėgsta užsienio atlikėjai. Turistų bei komercinių vietų yra, bet pakanka ir rimtų klubų, kad ir „Doctor Sax“, mūsų antri „povakarėliniai“ namai. Čia, keistu paros metu, atsiskleidžia tikrasis, pogrindinis, miesto gyvenimo būdas.
Ar Turine dominuoja konkretus elektronikos stilius, ar galima rasti visko?
Mums daug įtakos padarė prancūzų techno reiveriai, tuo pačiu metu klubuose ėmė skambėti ir house. O dabar gali rasti ir dub, ir techno, ir trance, ir house, ir dubstep, ir drum’n’bass. Daug klubų ir daug vakarėlių. Ir daugybė šiuos stilius palaikančių leidyklų bei prodiuserių. Visi kartu dirbame tam, kad scena augtų.
Kur nusivestumėt savaitgaliui atvykusius užsieniečius draugus?
Į gerą restoraną ir, aišku, „Doctor Sax“.
Paminėjote šį pavadinimą jau du kartus! Gambo jame dirba programų vadovu, tiesa? Kas tai per vieta?
Klubo idėja – gera muzika, geri santykiai, gera nuotaika. Čia yra groję labai daug puikių didžėjų. Net nepavyktų išskirti labiausiai patikusio, sąrašas tikrai labai ilgas.
O kaip apskritai Italijos naktinis gyvenimas gyvena?
Romoje, Florencijoje, Venecijoje daug gerų žmonių ir gerų įvykių. Iš esmės visur Italijoje smagu. Ir komercinių dalykų gali rasti, ir tikresnių. Geros muzikos išleidžiama pakankamai – mums, pavyzdžiui, patinka „Bosconi“, „Vae Victis“, „Restoration“ (ne visi žino, kad čia – italai, tik gyvena Berlyne!).