Peter Digital Orchestra: „Jaunimas galvoja, kad muzika yra didžėjus, laptopas ir kontroleris, bet juk tai – daug daugiau“
Su juo klube "Satta" draugai pasitiko 2010-uosius. Kiek anksčiau jis į "Satta Outside", kurį pamilo dar iki tol, atsivežė kolegą Soulist. Dar prieš tai... Žodžiu, Peter Digital Orchestra, arba Fulgeance, arba Pierre Troel, lietuvių simpatijomis apsikarstęs yra praktiškai nuo debiutinio savo leidinio "Juicy Lady". Jį, beje, dedikavo savo merginai menininkei, su kuria netgi kuria bendrus projektus.
Visada skambus, visada šoumenas, visada prancūzas Peter Digital Orchestra ir vėl grįžta savo beats melodijomis apdaužyti keleto širdžių. Šįkart į Kauną, komandos "Played" kvietimu. Galvas buvusioje psichiatrinėje ligoninėje paliksim rugsėjo 17-ą, o dabar - daugiau apie patį Diggį.
Kas naujo PDO repertuare nuo tada, kai Lietuva jį girdėjo pastarąjį kartą?
Privalau, na, tikiuosi, kad pristatysiu keletą naujų kūrinių, bet vis dar darbuojuosi. Todėl verčiau jau sugrįšiu vėliau ir atliksiu juos deramai, nes skubos darbą velnias neša. Taip pat ruošiu EP Joe Godard iš "Hot Chip" leidyklai "Greco-Roman", greitai baigsiu ir LP "Eklektik Records". Pastarąjį mėnesį buvau užimtas Fulgeance ir Souleance darbais, bet ir P Diggy grįš tikrai greit.
Kaip praleidai vasarą? Gal atradai geresnių festivalių nei "Satta Outside"?
Cha cha... Visi žinot, kad "Sattą" myliu ir šią žinią skleidžiu taip plačiai, kaip tik galiu. Keli mano prancūzai draugai šiemet buvo "Satta Outside", aš jiems tikrai pavydėjau... Reikia sukurti naują projektą ir grįžti pačiam! Na, bet su Souleance buvau visai smagiuose prancūzų festivaliuose - "Resonance" Avinjone ir "Plages Electroniques" Kanuose. Kaip PDO grojau labai dideliam belgų renginy "DOUR". Trims tūkstančiams mano muzika sužavėtų žmonių! Taip pat patiko graikų "Low End Carnival"... Bet nesijaudinkit, "Satta" valdo, ir valdo vis labiau!
Kas jame tau taip patinka?
Švieži ir novatoriški žmonės, kurie nežiūri į tave, lyg būtum mėšlo krūva. Kažkas visai kitokio nei Vakarų Europoje. Mažiau mados, daugiau kūrybingumo ir žingeidumo.
Kokie apskritai tavo santykiai su "Mondayjazz", Lietuvoje tave ir pristačiusiais? Ar jie tau - tik dar viena promoterių komanda, ar jus sieja šis tas daugiau? Ar tau lengva užmegzti draugystes su toli esančiais žmonėm?
Su "Mondayjazz" vyksta tikra meilės istorija. Aš juos myliu ir tai, ką jie daro, stengiuosi skleisti kuo plačiau. Dabar tai tikrai daugiau draugystė nei verslas. Keliaudamas po pasaulį tokių komandų, stumiančių gerą muziką ir šviežias idėjas, randu ir daugiau. Didžiausia pagarba "Loud Minority", "Black Athena", "Lucky Me", "Low End Theory" ir daugeliui kitų.
Beje, ar esi Peter Digital Orchestra dirigentas, ar visas orkestras?
Aš - visas orkestras.
Kada labiau atsipalaiduoji - ar grodamas publikai, kurią matai pirmą kartą, ar pažįstamiems bei matytiems žmonėms? "Pirmas kartas" jaudina teigiamai ar neigiamai?
"Pirmas kartas" nervingesnis, bet tada gali minią nustebinti ir pričiupti. Žinoma, groti draugams ir seniems gerbėjams visada lengviau ir tikrai malonu. Galiausiai esi priverstas improvizuoti.
Kaip promoteriai renkasi ką kviesti - PDO ar Fulgeance? Tai skonio reikalas, o gal pats kartais siūlai vieną ar kitą personažą?
Dažniausiai renkasi žmonės. Taip, tai ir skonio reikalas, ir priklauso nuo muzikos, atlikėjų sąrašo. Pastaruoju metu bandau į vieną naktį sugrūsti ir Fulgeance, ir PDO, arba ir Fulgeance, ir Souleance. Tai veikia. Manau, protinga parodyti abu identitetus ir skirtingus mano muzikinius skonius. Stengiamės žaisti žaidimą - lyg nebūčiau tas pats asmuo.
Ar PDO ir Fulgeance turi vienas kitam įtakos? Gal net pykstasi?
Taip, pyktis jie gali, manau, kad tai faina. Įtaka - abipusė. Man, tiesą sakant, nėra svarbu, ką mano žmonės, kurie sako, kad jų muzika per daug "artima". Pats taip nemanau. Skiriasi ir charakteriai, ir nuotaikos, ir pasirodymai.
O kokie pagrindiniai šių ponų skirtumai?
Peter Digital yra džentelmenas, nors ir wankeris, grojantis gerą šokių muziką. Fulgeance - natūralistas, mėgsta pavalgyti, išgerti, pažaisti, kuria tai, kas jam patinka. PDO mažiau asmeniškas, labiau skirtas sukelti visus ant kojų, nors jo muzika nėra mainstreamas. Jis nori stebinti.
Ar skiriasi Fulgeance ir PDO techninė įranga?
Ne, abiems pasirodymams naudoju tą patį rinkinį. Namuose, tiesa, turiu daugiau klaviatūrų, bet daugiausiai darbo tenka kompiuteriui ir programinei įrangai.
Kurią įrangos dalį sudėvi dažniausiai?
MPC2000 LCD ekraną. Būdamas Lietuvoje, beje, sugebėjau sulaužyti net du!
Kaip renkiesi, su kokiais žmonėmis dirbti studijoje? Pavyzdžiui, kaip gimė Souleance?
Viskas - susitikimų, vakarėlių, remiksų dėka. Su Soulist susipažinau festivalyje, kartu grojom, kartu praleidom nuostabiausią naktį. Nieko žydro! Che che che. Taigi galiausiai nusprendėm, kad reikia kurti projektą, kuris apimtų editus, breaks, funk, juodą muziką.
Ar Lietuvoje pristatysi ir daugiau "bendradarbiavimų"?
Labai vėluoju ir dėl to atsiprašau, bet jau pradėjau dirbti prie Jazzu kūrinio, ir jį tikrai baigsiu. Po to dar duosiu beatą "Mondayjazz" kompiliacijai.
Kaip manai, kiek svarbus muzikos klausytojams yra jos greitis? Kai kurie šoka tik pagal hardcore, kitiems ir house - per greitas. Kiek bpm priimtiniausia tau?
100 arba 110. Groovy ir šokama. Tiesa, daug priklauso ir nuo to, kas viduje. Apskritai nemanau, kad tempas muzikoje yra svarbiausia.
O vaizdinė jos dalis?
Dievinu dizainą ir vidžėjavimą, stengiuosi daugiau dirbti su tokiais artistais, kaip Ease, Alice Dufay, netrukus ir KU Schneider - naujam Fulgeance EP leidykloje "Alpha Pup".
Papasakok daugiau apie savo ir Alice Dufay bendrą projektą "Beats And Faces". Kaip jis gimė ir kaip jam sekasi?
Norėjom, kad šis projektas būtų beats muzikos judėjimo liudininkas. Prieš keletą metų Alice nupiešė keleto mūsų draugų muzikantų - Teebs, Dorian Concept, 1000names ir kitų - portretus, ir jie buvo pasklidę senam geram "Myspace". Logiškai nusprendėme visa tai stumtelėti iki tikros parodos.
Kai su paroda keliaujame po pasaulį, stengiamės, kad pagrotų ir vienas iš "Beats And Faces" atlikėjų. Nežinau, ar viskas dar ilgai tęsis, nes Alice dirba ir su kitais projektais. Kitas parodos taškas bus "Periferias Festival" Ispanijoje, praėję kartai Tunise ir Japonijoje buvo nuostabūs. Tikiuosi, ir toliau tęsime Alice meno ir mano muzikos kombinaciją.
Kada paskutinį kartą mokėjai už įėjimą į vakarėlį ar koncertą? Ar dažniau ieškai būdų patekti į svečių sąrašą?
Na, taip, stengiuosi gauti kokį nors praėjimą, bet tikrai negaila sumokėti už gyvą pasirodymą. Tikrai gerbiu tai, nes muzikantai, mano manymu, gyvena būtent iš koncertų, o ne iš industrijos.
Girdėjau, kad mėgsti pasiknisti senuose įrašuose. Tai brangus hobis? Didelę turi kolekciją? Kam naudoji rastas plokšteles - semplams ar klausymui?
Dabar dažniausiai ieškau analoginės muzikos, keistų garsų iš Italijos ir Graikijos. Ir semplavimui, ir klausymui - tai dažniausiai yra aukštos kokybės muzika. Nesu toks jau didelis kolekcionierius, tiesiog paprastas knisėjas, besidomintis muzika. Negaliu tam skirti daug laiko.
Muzika tavo gyvenime pagrindinis dalykas, taip? O kaip žiūri į pasiūlymus pagroti dykai?
Be honoraro pasirodau draugų vakarėliuose ir kituose privačiuose renginiuose, taip pat jei kur nors užtrunku ilgiau, pavyzdžiui, Lietuvoje ar Graikijoje... Nemokamai groju, nes man tiesiog labai patinka tai daryti, ir jei esu vietoje, kurioje tai įmanoma, kodėl gi ne? Iš muzikos verslo nedarau.
Jei būtum kokio nors miesto, tarkim, Paryžiaus, meras, ką tobulintum naktiniame gyvenime? Gal keistum įstatymus? Ne į temą, bet gal pats kada svarstei tapti politiku?
Stengčiausi, kad vyktų daugiau atviro oro vakarėlių, veiktų daugiau tikros muzikos klubų. Turiu omenyje grupes su instrumentais - jazz, funk, fusion, eksperimentinė muzika. Didžėjai ir elektronika tikrai padėjo muzikai judėti tolyn, bet dabar viskas šiek tiek apsivertė. Jaunimas galvoja, kad muzika yra didžėjus, laptopas ir kontroleris, bet juk tai - daug daugiau.
Įstatymai... prancūzams visų pirma reikėtų pakeisti prezidentą. Ir labiau galvoti apie žmones, ne apie pinigus.
Politiku tapti niekada nesvarsčiau, bet jaučiuosi vis labiau įsipareigojęs geros muzikos kūrybai ir paieškoms. Štai kodėl turiu leidyklą "Musique Large" - tai pirmasis žingsnis į muzikos edukaciją.
Netrukus vėl edukuosi lietuvius. Todėl paskutinis klausimas - apie mus. Esi buvęs Vilniuje, Smiltynėje, bet ar teko užsukti į Kauną?
Ne, ten nesu viešėjęs, bet, manau, su "Mondayjazz" kunigaikščiu Tadu Quazar viskas bus puiku.
Djscene.lt