Recondite: „Į reikalavimų organizatoriams sąrašą 500 eurų vertės šampano tikrai neįtraukiau“
Prieš pat paskelbiant 2014-ųjų „Resident Advisor“ geriausius „Jäger Blow-Out“ šokiuose „Opium“ lankėsi 2013-aisiais 3-ą vietą užėmęs KiNK. Visai sirgau, kad pakiltų, bet, paskelbus naująjį topą, nuliūsti neteko – bulgaras liko trečiasis, antroje vietoje – jau kovą Vilniuje vėl aplankysiantis Frank Wiedemann iš „Âme“, o pirmoje – dar vienas „Jäger Blow-Out “ svečias Recondite! Viskas labai laiku ir vietose, tiesa?
Recondite naujausią savo albumą „Iffy“ išleido „Âme“ ir bičiulių leidykloje „Innervisions“, o tai jau savaime sėkmės garantas. Tiesa, man asmeniškai labiau patiko praėjęs šio bavaro darbas „Hinterland“ – kaip tik tada Recondite ir atradau bei pasiseivinau. Įdomu, kaip charakteringa jo melancholija skamba gyvai. Tai – šį penktadienį, o dabar – pažintis su sveiko proto niekuomet neprarandančiu pragmatiškuoju Lorenz Brunner.
Augai Bavarijoje, mažame miestelyje. Kaip gi tave pasiekdavo elektroninė muzika, o tu – diskotekas?
Buvau izoliuotas, bet ne visiškai. Netoli tos vietos, kur augau, buvo nedidelis miestelis, o jame – muzikos įrašų parduotuvė. Ten rasdavau perliukų, be to, galėdavau užsisakyti, ką tik panorėjęs. Buvo ir vienas klubas su tikrai neprasta alternatyvos, elektronikos, hiphopo programa.
Klausei hiphopo, o kaip pamilai techno?
Man visuomet labiau patiko hiphopo ritmas ir melodija, ne repo tekstai. Simpatija vis labiau vystėsi, tad natūraliai perėjau prie žanro, kurio esmė ir yra ritmas bei melodija.
Anksčiau buvai didžėjus, bet šį užsiėmimą apleidai. Kodėl ir kada tai buvo?
Apie 2007-uosius suvokiau, kad noriu koncentruotis į prodiusavimą. Tame – sugebėjime pačiam parašyti dainą – mačiau daug daugiau kūrybinių galimybių.
„Resident Advisor“ skaitytojai tave išrinko geriausiu live act’u. Kaip manai, kas tavo pasirodymuose juos žavi labiausiai?
Na, visų pirma, 2014-aisiais grojau tikrai dažnai, tad mane išvydo daug žmonių. Atrodo, kai kurie pasirodymai tikrai pavyko ir patiko lankytojams. Mano groove’as ne itin skiriasi nuo daugelio house ir techno didžėjų, bet, manau, muzikos charakteris pakankamai išskirtinis.
Kaip tave pasiekė ši žinia ar ar jau turėjo įtakos karjerai..?
Na, į reikalavimų organizatoriams sąrašą 500 eurų vertės šampano tikrai neįtraukiau! O sužinojau iš metų didžėjumi tapusio Dixon – jis parašė man SMS. Netrukus po to ir daugiau kolegų padarė tą patį.
Kaip palygintum savo albumus „On Acid“, „Hinterland“ ir „Iffy“ žmogui, kuris neturi galimybės jų paklausyti?
„On Acid“ buvo mano mėgstamų nuotaikų ir dažnių interpretacija, joks instrumentas čia nevaidino pagrindinės rolės. Tai, sakyčiau, koncepcinis albumas.
„Hinterland“ tuo tarpu – pagarbos atidavimas mano tėviškei, šaltokas niūrokas, bet taip pat šiltas ir melancholiškas. Jame panaudojau daug Bavarijoje įrašytų gamtos garsų.
„Iffy“ – mano praėjusių metų emocinės būsenos atspindys. Tai, kaip jis skamba, ypač artima mano mintims ir jausmams – tiek įrašinėjant, tiek apskritai.
Kaip pradėjai dirbti su „Innervisions“? Turbūt nėra lengva prisibelsti į vieną gerbiamiausių elektronikos leidyklų…
Teko groti poroje vakarėlių kartu su „Âme“, Dixon, Marcus Worgull ir kitais. Radome bendrų interesų – futbolas, apskritai sportas, aišku, ir tam tikra muzikos nuotaika. Sakyčiau, mus vienija charizmatiška, emocinga, bet savo funkcijų neprarandanti elektroninė muzika.
Nufilmavai gražų video kūriniui „Levo“. Kur tos vietos? Norėčiau aplankyti!
Su pora bičiulių nukeliavom į Austrijos kalnus ir puikiai praleidom laiką. Tokia ir buvo idėja – filmuoti mane klaidžiojantį aplink trobelę, kurioje buvome apsistoję tris dienas.
Po to, kai pasirašei kontraktus su „Ghostly“ ir „Dystopian“, pristabdei savo leidyklos „Plangent“ veiklą. Ar ji atsibus?
Šiuo metu tikrai nesu tikras. Man patinka dirbti su profesionalais – jie tvarko popierius, o aš koncentruojuosi į muziką.
Labai patiko tavo pokalbis su Scuba apie fizinės sveikatos svarbą ir palaikymą. Ar visuomet, net ir geriausio vakarėlio metu, žinai ir primeni sau, kas geriausia kūnui?
Na, nesu visiškas abstinentas. Neatsisakinėju gėrimų. Bet paprasčiausiai nepadauginu – taip, žinau, kas man geriausia.
Ar blaivybė bei gera fizinė sveikata yra pranašumas muzikos pasaulyje?
Galų gale – tikrai taip. Nes visi vakarėliai kažkada baigiasi, o tuomet gyvenimas gerokai pasikeičia. Ir tikrai jaučiasi, ką veikei jaunystėje. Turbūt galima į viską žiūrėti fatališkiau, bet tai – ne man.
Foto: Shai Levy
Dabar gyveni Berlyne, ar šis miestas pakeitė tavo bavarišką asmenybę? Ar visgi vienam – geriausia?
Bavarija nebuvo vien tik apie vienatvę, bet, žinoma, gyvenimas didmiestyje visai kitoks. Žmonės, mentalitetas, aplinka. Pastarieji šešeri metai tikrai turėjo įtakos mano charakteriui, bet šerdis yra šerdis.
Kokių planų esi užsibrėžęs šiems metams?
Daug keliausiu, bet, aišku, ir muzikos neapleisiu. Man išties patogu kurti keliaujant, kūriniui pradėti ir baigti pakanka ausinių ir laptopo...
facebook.com/ReconditeMusic
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS