1-800-DAINAD : BŪTA : „Sónar 2014“: Diena ir naktis #3. Good times!
„Sónar 2014“: Diena ir naktis #3. Good times!
sonar Sónar barselona festivalis red bull music academy tokimonsta spoek mathambo kid koala roll the dice dj harvey uz trap massive attack dam funk chic james holden matthew dear audion clipping
Viena ranka kroviausi daiktus, kita bandžiau sudėlioti paskutinių 12, beje, labai amerikoniškų, „Sónar“ valandų įspūdžius. Festivalio spaudos centras dar vykstant šokiams spėjo atsiųsti įspūdingos statistikos - 109 tūkstančiai lankytojų iš 99 šalių. Tiesa, renginiai čia iš viso penki – trys dienos ir dvi naktys, tad realus skaičius, matyt, kiek mažesnis. Bet prieš mažiau nei pusę paros šokdama „Chic“ koncerte jaučiausi lyg tarp milijono.
Labai tvankiai prasidėjusi popietė nešė į raudonąjį „SonarHall“ kambarį, kuriame kontempliavo militaristiškai minimalistiniai švedai „Roll The Dice“. Visai dar naujo jų albumo „Until Silence“ pavyko išgirsti tik finalą, bet jis – grandiozinis. Teks klausyti namie.
Klausysiu ir pietų afrikiečio Spoek Mathambo, kuris be savo partnerės švedės Gnucci Banana, bet su stipriu sceniniu palaikymu +30 karštyje ant dirbtinės „SonarVillage“ žolės pliekė Soweto rajono Johanesburge tiesas. Čia kažkaip stebuklingai sutapo paros metas, klimatas ir melodija – betrūko tik baseino. Arba pliažo.
www.sonar.es
Los Andželo dviejų prodiuserių ir MC projektas „Clipping.“ gi buvo paskirtas į auditoriją, kurioje prieš tai pasirodė Ben Frost ir kiti konceptualieji – „SonarComplex“. Paskaičiusi aprašymą apie noise’inį, bet visgi hiphopinį trio ritmą kiek nustebau dėl lokacijos. Nustebo ir jie patys! Frontmenas Daveed Digs iškėlė klausimą, kas gi juos į šią salę įkišo, ir pakvietė susirinkusius (negausiai – gal dėl to, kad ne Ben Frost) tiesiog atsistoti iš minkštų kėdžių ir ateiti į priekį. Poetiškai – jei galvosim apie kad ir Saul Williams – jis košėsi per abstrakčiai betoninius į gangsterius visai nepanašių prodiuserių beatsus, ir visuma man kažkuo priminė mūsiškį Kudirką-Mesijų. Netipiškas, nerepas, bet tikrai kalifornietiškai. Beje, jie turi visiškai naują klipą. NSFW.
Paprastai skeptiškai žiūriu į įvairaus plauko kostiumus ir įsikūnijimus, bet kas gi daugiau galėtų apsivilkti koalos kostiumą, jei ne Kid Koala? Ne tik kostiumas – dar ir trys vodevilio šokėjos, lyg nužengusios iš prohibition era bariuko. Vėliau, beje, virtusios stiuardesėmis. Ir susikvietusios į sceną, kurioje iš trijų patefonų Kid Koala virė turntabilistinę košę. Na ir kas, kad „Franz Ferdinand“ ir „Outkast“. Visiškai feel good atmosfera ir su niekuo nesupainiojamas įvaizdis. Dėl to ir groja jis pagrindinėje dieninio „Sónar“ scenoje.
www.sonar.es
Du iš eilės šūviai į tikslą „Red Bull Music Academy“, arba „SonarDôme“. Ši erdvė atrodė bene nykiausiai palyginus su atviru „Village“ oru ar raudonomis „Hall“ užuolaidomis, bet turinys juk svarbiau už blizgučius, ar ne? Kalifornietis Dâm-Funk jau pats savaime yra turinys ir postamentas. Iš pradžių pasakęs, kad dar nepradės groti, nes liko 2 minutės, vėliau pasiskundė, kad jį per anksti išprašė iš viešbučio, o tada vis bandė išgauti geresnį garsą. Pavyko. Tada beliko užsimerkt ir įsivaizduot smėlį bei jūrą, kurie yra geriausi kompanionai Dâm-Funk funk ir boogie vaibams, svyruojantiems kažkur tarp gatvės tiesų ir soul širdžių. Ne tik groja, dar ir dainuoja, ir klavišus baksnoja – visiška meilė.
Meilė ir dar vienai Kalifornijos bei akademijos atstovei TOKiMONSTA. Ji turi tos akivaizdžios EDM jėgos, kurią meistriškai derina su jau ne kartą šioje apžvalgoje minėta pietietiška betonine kokybe. Yra bangos narė, bet drauge ir visiškai unikali. Stebint ją akivaizdu, kad daugiau nieko gyvenime daryti ji šiuo metu nenorėtų.
Geriau jau tegu nenori ir James Holden. Kažkam feisbuke garsiai išreiškus norą pamatyti jo koncertą Lietuvoje buvo pareplikuota, kad gi grojo „Gravity“ prieš kažkiek metų, bet, žmonės, nemaišykim sąvokų. Tai, kaip jo naujausio albumo „The Inheritors“ paletė išsiplečia grojant gyvai, yra už suvokimo ribų. Psichodeliškai kaustantys garso peizažai, kuriuose saksofonas laisvai džiazuoja su būgnais ir elektronikos galybe, nuo pirmos iki paskutinės pasirodymo „SonarHall“ minutės – tikrai įtaigiausias koncertas, kurį teko išgirsti pastaruoju metu. Tiesa, netikėta (nors nesakau, kad nesmagu) būtų, jei kažkas visgi ryžtųsi atvežti šį projektą į Lietuvą.
James Holden pasirodymo metu salė tuštėjo gana sparčiai – gal dėl to, kad jau po valandos naktinėje „Sónar“ turėjo pradėti „Massive Attack“, o gal dėl to, kad kieme kalbasino DJ Harvey. Prieš sukdama į naktį dar turiu paminėti iliuminatiškai technologinį Audion live’ą – taip, Matthew Dear dabar groja stovėdamas iš trikampių sukonstruoto burbulo viduje, ir dar du trikampiai, simbolizuojantys turbūt „play“ mygtukus, stovi iš šonų. Įspūdingiau atrodo, nei groja, nors Audion tiesiog ištikimas sau.
www.sonar.es
Taigi naktis! Paskutinė ir duobėta, bet su grand finalu. „Massive Attack“ pristatė naują programą ir audiovizualinį šou, bet man visa tai geriau skambėjo festivalio programoje, nei scenoje. Žinoma, kokybė jaučiama visur, įdirbis ir patirtis, rokava energija – taip pat. Bet gal jau šimtą kartų išdiskutuotos pasaulinės neteisybės temos, gal lengvu nuovargiu virtusi ta pati patirtis – nežinau, prisipažinsiu atvirai, geriausiai jaučiausi grupei prisiminus „Teardrop“ ir „Angel“. Kita vertus, mielai išklausyčiau jų one-off renginyje, o ne tokiame festivalyje, kai išlempi nuo pasiūlos ir tiesiog nebegali nustygti vietoje, jei nors minutei pasidaro nuobodu.
www.sonar.es
Vėliau teko kiek patūnoti programinėje duobėje, nes nei „Yelle“, nei Lykke Li nėra mano arbatos puodelis. ƱZ lyg irgi nėra, bet jau prieš dvejus metus „Sattoje“ drauge su visa parytine upės minia supratau, kad šokiams iš visų jėgų trap’as yra tikrai tinkama muzika. O pagrindinis trap gamintojas, nors jau pasirašęs kontraktą su Diplo leidykla „Mad Decent“ vis dar labai anonimiškas, ta prasme, su anonymous akiniais ir skarele. Bet nusiteikęs buvo puikiai, šaudė pirštais į orą ir plojo, visai kaip mes. Beje, tarp ƱZ klausytojų buvo ir rimtų fanų, skarelėmis dengusių veidus ir net kartoninius šautuvus atsinešusių. Trrrr trrr!
www.sonar.es
„Hyperdub“ globotinė ir šių „Sūpynių“ viešnia Laurel Halo, manau, yra puikus pasirinkimas miškingajam mūsų festivaliui. Jau įsivaizduoju, kaip medžių viršūnėse pinsis jos organiški, profesionaliai sukalti ritmai. „Ant praėjimo“ buvusioje, panašiai ir skambėjusioje (išskyrus gal L.I.E.S showcase'ą) „SonarCar“ scenoje Laurel tapo malonia išimtimi, privertusia stabtelėti – linkiu nepraleisti Pakretuonėje.
Po karčios pamokos su „Caribou“ vietą pačiame „SonarPub“ erdvės viduryje užsiėmėm dar prieš pusvalandį iki „Chic“ koncerto pradžios. Teko pasigrožėti 18 valandų „Despacio“ atgrojusio James Murphy stoiška ramybe, virš kurios tvinksėjo pilnatis. Galiausiai susipylė likusį vyną į butelį, susirinko šmutkes į medžiaginį maišelį (labai jau gerai viskas matosi tuose ekranuose) ir išėjo. Trumpa pauzė, ir ...
Ir valanda su trupučiu absoliučiai nuostabaus disco medley, parado, kuriam vadovavo Nile Rodgers, „Chic“ smegenys, rankos ir kojos, ir vienas svarbesnių šiandieninės popmuzikos žmonių. Žinoma, jau keturis dešimtmečius skaičiuojančios grupės sudėtis itin tolima nuo originaliosios, bet kol yra Rodgersas, yra ir „Chic“. Stebuklas dar ir tame, kad grupė – nors beveik orkestras, visas baltai pasidabinęs – atliko ne tik savo pavadinimu išleistus, bet ir tiesiog Nile Rodgers prodiusuotus (tuo pačiu topinius) kūrinius.
www.sonar.es
Visi puikiai žinomi, mokami mintinai ir niekur nedingstantys, nuo „I’m Coming Out“ iki „Like A Virgin“ ir „Get Lucky“, ir tik dėl vieno nustebau – buvau įsitikinusi, kad „Let’s Dance“ autorius yra David Bowie. O pasirodo (tikslinu - parašė Bowie, prodiusavo Rodgers). Beje, vokalinę šio partiją atliko grupės būgnininkas! Pradėję nuo „Everybody Dance“ ir nepabijoję netgi savaip interpretuoti koverių - tokių, kaip Modjo „Lady“ - „Chic“ viską baigė masine „Good Times“ hedonija. Laimingi tie festivalininkai, kuriuos grupė užsitraukė ant scenos. Ir netgi „Rapper's Delight“ vietos atsirado. Kažkoks lyg gyvas dokumentinis filmas tai buvo!
Mano Instagrame yra video iš vakar. Palike'ino netgi viena iš naujųjų „Chic“ vokalisčių! Check čia!
Ryt dar grįšiu su racionalesne „Sónar“ įspūdžių santrauka – kas, po kiek, kodėl ir panašiai. Bet jei trumpai, tai nuostabu. Linkiu kiekvienam atrasti savo festivalį.
DISKOTEKOS