„Neubau“, arba naujosios Vienos architektai
Daina Dubauskaitė 2017-06-14 21:34
Ne kartą leidyklos „Neubau“ pavadinimą teko matyti mėgiamų didžėjų grojaraščiuose (ar per petį), taip pat vis su malonumu klausau laidos „Wiener Brut“ epizodų prancūzų interneto radijuje LYL, savo aktualumu ir įvairove, beje, nenusileidžiančiame Londono NTS. Dar yra įrašų parduotuvė „Discus Throwers“, visa tai vienija austro Florian Stöffelbauer asmenybė, naktyje dažniau vadinama Heap.
„Neubau“ – jo ir kolegos Simon Heidemann projektas. Trumpiausią metų naktį duetas gros „Resident Advisor“ kuruojamame renginyje „Opium“ – ir labinsis su Inga Mauer, Interstellar Funk, Manfredu, V, „Siaubu“. Leisiu sau spėti, kad ne vienas iš programoje įrašytų vardų yra šiek tiek „Neubau“ fanas. Kas tai per žodžių ir idėjų lydinys ir kaip jis gimė Vienoje, klasikine muzika ir tortais dvelkiančiame mieste, man pasakoja Florian. Labai užimtas žmogus.
Ar galėtum apibūdinti Vienos naktinio gyvenimo klimatą? Kitaip tariant, ar smarkiai šoka vieniečiai, vyrauja klubai ar netikėtos erdvės? Man įdomu viskas, nes, labai stereotipiškai, Vieną įsivaizduoju kaip lėtą, patogią, net salstelėjusią sostinę. Gali būti, kad labai klystu.
Naktinis gyvenimas Vienoje, manau, yra geresnis, nei daugelis galėtų tikėtis. Visgi galėtų būti ir dar geresnis, jei ne pagalius į ratus kaišiojančios valdžios institucijos. Klubams Vienoje tenka daug vargti dėl kaimynų skundų, decibelų lygių ir panašių dalykų.
Vieniečiai tikrai moka linksmintis, visgi jie drovoki ir per tingūs, kad išlįstų į neklubinius vakarėlius, rengiamus ne jų rajonuose.
Ar Viena keičiasi?
Gyvenu čia beveik ketverius metus, ir matau, kad klubų ir muzikos scena tikrai keičiasi. Apie patį miestą to pasakyti negaliu, Viena lėta, viskas čia trunka gana ilgai.
O iš kur esi? Kaip atsidūrei sostinėje?
Esu kilęs iš nedidelio Haag miestelio žemutinėje Austrijoje. Manau, man pasisekė, kad užaugau provincijoje – kaip vaikas, buvau gana laisvas. Visgi ūgtelėjęs pajaučiau miesto trauką, norėjau išbandyti save kitoje aplinkoje. Po tarnybos kariuomenėje pasirinkau fizikos studijas Vienoje. Tiesa, jas vis dar reikia baigti.
Neubau – vieno Austrijos sostinės rajonų pavadinimas (jame, beje, gyveno tapytojas Gustav Klimt, - D.D. past.). Kuo tai susiję su jūsų leidyklos pavadinimu?
Pavadinimas turi ryšį ir su rajonu, nes abu su Simonu ten gyvenome, kai įkūrėme leidyklą, ir su tiesiogine žodžio reikšme, kuri yra „naujas pastatas“. Architektūra mus žavi, grafiniams sprendimams naudojame brutalizmo fotografijas. Brutalizmas, terminas, kildinamas iš prancūziško žodžio, reiškiančio grynumą, mums artimas savo estetika.
Papasakok apie vizualinį „Neubau“ aspektą kiek daugiau. Kur pagrindinis įkvėpimo šaltinis?
Tai gali būti bet kuris įdomiai atrodantis pastatas ar vieta. Visa kita – mūsų dizainerio Luca Lozano rankose.
Kaip leidykla debiutavote su tikrai vertingo ir lietuviams jau neblogai pažįstamo projekto „Aufgang B“ muzika. Kodėl šis duetas?
Man „Aufgang B“ muzikoje įdomiausios pagaulios boso linijos ir išskirtinis būgnų programavimas.
Su dueto nariu Alexu susipažinome 2015-ųjų spalį, kai Simonas jį pakvietė į savo renginį „Erdbahnkreuzer“. Alexas jam davė keletą demo įrašų. Po kurio laiko buvau Londone ir netikėtai gavosi taip, kad turėjau pagroti. Paprašiau Simono persiųsti keletą kūrinių, o tuomet ėmiau ir pamilau juos. Grojau be proto. Galiausiai, kai kažkada su Simonu grojom dviese, nusprendėm juos išleisti ir tuo pačiu pradėti leidyklą.
Į artimiausius nesikoncentruojate, leidyklos spektras gana platus. Kaip randate atlikėjus, o gal jie randa jus?
Visaip būna. Svarbiausia, kad tai vyktų natūraliai. Esame atviri naujienoms, bet labai svarbu išlaikyti aukštą kokybės kartelę. Esame kritiški.
Kuriose šalyse „Neubau“ klauso labiausiai?
Neturiu žalio supratimo, bet spėju, kad Austrijoje, taip pat Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Ispanijoje.
Priėjome iki įrašų parduotuvės! Kiek procentų „Discus Throwers“ pardavimų sudaro internetiniai?
100. Neturiu fizinės parduotuvės.
Kažkodėl įsivaizdavau, kad kokia nors jauki tikrai yra Vienoje, atleisk! Na, jei nėra, tai kodėl? Galbūt svarstai apie atidarymą?
Porąkart esu galvojęs, bet mane riboja biudžetas ir laikas, tad šiuo metu koncentruojuosi į internetą. Studijuoti ir prižiūrėti parduotuvę būtų jau šiek tiek per daug.
O kuri įrašų parduotuvė yra tavo mėgstamiausia?
„The Little Record Shop“ Londone. Ji tikrai labai maža ir prigrūsta nuostabių įrašų, savininkas malonus, o ir kainos labai draugiškos. Man šią parduotuvę užrodė Brianas iš „Going Good“ ir Sam („Insane Deelay“), esu jiems už tai labai dėkingas. Kiek tik užsuku, visada randu gėrybių.
„Discus Throwers“ pristato podcastų seriją „A Glimpse of Vienna“. Ar ji skirta palaikyti svetur nežinomus Austrijos DJ talentus? Atrodo, kad čia orientuojiesi tik į grojančius plokštelėmis – vadinasi, Vienoje egzistuoja tikra šios srities subkultūra?
Vienoje tikrai labai daug nuostabių didžėjų, kuriems, kaip ir sakai, trūksta dėmesio geraja prasme, tad aš siekiu pabrėžti jų talentus. Tiesiog turiu susirašęs didžėjų sąrašą ir paeiliui kviečiu juos įrašyti po miksą. Griežto apribojimo formatui nėra, bet didžioji artistų dalis groja plokštelėmis, taigi taip, subkultūra yra. Yra ir puikių „antrų rankų“ plokštelių parduotuvių, tiesa, jose dominuoja vokiečių ir austrų muzika.
Papasakok dar apie dukterinį „Neubau“ leiblą „Wiener Brut“ ir pirmąjį jo leidinį, dvigubą „Poligam“ albumą.
Skaičiau (visa istorija čia, o „Poligam“ remiksavęs Sneaker DJ liepą gros „Kablio“ scenoje „Devilstone“ – viskas gyvenime tampriai susiję, - D.D. past. ), kad klausei to paties pavadinimo seno B kategorijos filmo garso takelio, išgirdai „Poligam“ muziką ir susiradai grupės narį Artur Singer, atidavusį tau įrašo juostas. Skamba nepaprastai ir tikrai intriguojančiai. Ar sunku buvo įtikinti seną muzikantą, kad jo kūryba aktuali jaunimui? Ir ar galima tikėtis antro „Wiener Brut“ leidinio?
Ne, sunku nebuvo. Artur Singer pasijuto pamalonintas, kad toks jaunas žmogus domisi tuo, kas sukurta jau taip seniai.
Daugiau tikrai bus, šiuo metu ruošiu ateinančius leidinius. Visgi laiko čia reikės daugiau, nei su „Poligam“, nes renku kompiliaciją. Ne apie kiekvieną grupę ir jos narius lengva rasti informacijos.
LYL radijas transliuoja laidą „Wiener Brut“, kurios vedėjas tu ir esi. Kaip ruošiesi laidoms – kiekvienai atskirai, ar tiesiog žiūri į mėgstamiausios muzikos kalnus? Beje, kodėl LYL?
Dažniausiai sugalvoju laidos koncepciją, bet kartais tiesiog pasikliaunu nuotaika. Bet kuriuo atveju mane tai džiugina, o LYL patinka, nes laidų tinklelis čia vienas geriausių internete.
Kitų žmonių muziką groji, leidi, parduodi… Muzika, muzika, muzika! Ar, kai tiek jos tave supa, nesunku atsidėti kūrybai (Heap kartu su Mr. Ho yra išleidęs šį bei tą nei per saldaus, nei per sūraus „ESP Institute“, - D.D. past.)? Netenka riboti įtakų?
Niekada nebandžiau būti apsuptas mažesnio kiekio muzikos. Man atrodo, tokia aplinka man kaip tik padeda kurti savo paties muziką, tai mane įkvepia. Mėgstu, kai įkvėpimo šaltinių daug – manau, galėčiau pasakyti, kad kuo daugiau įtakų, tuo glotnesnės mano paties idėjos.
Koks esi kaip didžėjus? Ar turi dienoraštyje pasižymėjęs smagiausią grojimą?
Visada ieškau ryšio su muzika. Kai jis užmezgamas, groti tampa smagu. Prieš tai – sunkus darbas.
Smagiausia buvo šių metų pradžioje Paryžiuje, jei kartu su Simonu – Ciuriche. Abu vakarus pamenu kaip labai intensyvius.
Ką teko paaukoti dėl to, kad būtum ten, kur dabar esi?
Laiką, kurio negalėjau investuoti į studijas.
facebook.com/neubauvienna
discus-throwers.com
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS