Oliver Ho (Raudive): „Gali pasirodyti, kad eksperimentuoju su įvairiais stiliais, bet man asmeniškai visa tai yra vienos didelės mano vidinės istorijos dalis“
Daina Dubauskaitė 2013-10-15 16:18
Antrą sezoną verdanti „Smala“ įsibėgėja ir spalio 25-ąją į „Opium“ užveš sunkiai sukataloguojamą atlikėją Raudive. Tiesa, tai – tik vienas Londone gyvenančio Oliver Ho pseudonimų. Jau beveik 20 metų jis nesėdi vietoje ir, atsispyręs nuo techno bei vis prie jo grįždamas, nuolat bando naujas platformas savo mintims.
Tai, kaip skamba Raudive, gerai tinka tamsesnėms šokių aikštelėmis, bet pokalbyje su Oliver mes jomis tikrai neapsiribojome. Junk kažką iš „Get The Curse“, „Macro“ ar „Running Back“ išleistos atlikėjo produkcijos ir užkąsk žodinės smalos. O tada – spalio 25-a, penktadienis.
Gal tik man linksmas yra faktas, kad Konstantinas Raudive buvo latvių mokslininkas, tyrinėjęs elektroninio balso fenomeną, kuriuo ir pats domiesi. Turbūt Latvijoje nesi lankęsis? Ar svarstei kitus variantus šiam savo projektui pavadinti?
Taip, latvis, bet nei Latvijoje, nei Lietuvoje man neteko būti. Kas dėl pavadinimo, tai kurdamas naują projektą visuomet daug laiko praleidžiu ieškodamas taiklaus vardo. Kitų tokių energingų variantų, kaip Raudive, nebuvo.
Ar elektroninius balsus kuri pats, ar sempluoji šią sritį tyrinėjusių mokslininkų bei menininkų darbus?
Esu naudojęs jau įrašytą elektroninį balsą, tai buvo pradinė idėja ir netgi įkvėpimas šiam projektui.
Taip pat noriu įvairiais būdais išnaudoti žmogaus balsą. Dažnai dirbu su abstrakčiais vokalais, man patinka, kaip jie ištirpsta muzikoje. Taip pat naudoju pasikartojančias frazes – tai nuoroda į house muziką, bet taip pat mane domina ir ritualinis pasikartojimų aspektas. Juk religinėje muzikoje toks giedojimas gana dažnas.
Pirmasis Raudive albumas vadinosi „Chamber Music“, arba „Kamerinė muzika“. Sakai, kad jis tinka mažesnėms erdvėms? Ar gal visa elektroninė muzika, turint omenyje atlikimo būdą, yra kamerinė?
Taip, galvoje turėjau tą tradicinę reikšmę – kai muziką atlieka nedidelė muzikantų grupė, dažnai namuose, nebūtinai profesionalai. Ir taip, būtent taip elektroninė muzika šiandien neretai ir kuriama.
Dar šis pavadinimas susijęs su terminu „echo chamber“, nes aidas albume irgi buvo svarbus.
Pradėjai muzikanto karjerą 1996-aisiais. Kas tada buvo sunkiau, nei dabar, ir kas – lengviau?
Manau, kad dabar jau aiškiai žinau, ką noriu pasiekti su savo muzika, ir žinau, kas man svarbu. Taip pat geriau jaučiuosi tyrinėdamas asmenines idėjas, kurios nepriklauso kažkokiam žanrui ar scenai.
Kai pradėjau, mano santykis su britų techno scena buvo gana pastovus. Dabar, sakyčiau, tai, ką kuriu, apima daugelį scenų ir yra įvairiau.
Tam tikra prasme įrašyti kūrinį dabar sunkiau ir užtrunka ilgiau, nes labai tiksliai žinau, kaip noriu, kad jis skambėtų. Anksčiau mano muzika buvo labiau netyčinė.
O ką veikei iki 1996-ųjų?
Kurį laiką studijavau meno koledže, norėjau koncentruotis į kiną. Tai nepavyko, todėl perėjau į muziką. Tuo metu nemažai kūriau, buvau įkvėptas „Warp“ atlikėjų – Aphex Twin ir „Autechre“. Dar daug tūsinausi ir mokiausi didžėjauti.
Visa tai nuvedė iki pirmojo mano relyzo „Blueprint Records“. Po šio įvykio nusprendžiau mesti mokslus. Tai buvo geras sprendimas, nes dirbdamas ir keliaudamas aplink pasaulį labai daug išmokau.
Turi grupę „The Eyes in the Heat“. Ar jos muzika – tai, ko negali išreikšti kaip Oliver Ho ar Raudive?
Taip, tai kitokių tikslų ir idėjų rinkinys. Aišku, „The Eyes in the Heat“ girdisi ir mano techno reikalai, bet jie čia susipainioję su daugybe dalykų, kuriuos atsinešė vokalistė Zizi ir būgnininkas Jerome. Tyrinėjame tai, kas nebūtinai telpa į šokių muzikos rėmus. Mums rūpi alternatyvaus popso idėja – pop standartus maišyti su avangardu. Tai įdomu, grupė sudaryta iš prieštaringų dėmenų.
Kaip, beje, atradai vokalistę Zizi Kanaan?
Burdamas grupę ieškojau atvirų pažiūrų žmogaus, labiau menininko, nei muzikanto. Man tai tinka labiau, taip galima tyrinėti abstraktesnes idėjas. Zizi padarė puikų pirmąjį įspūdį, be to, jos balsas – unikalus.
Ivan Smagghe leidykloje „Kill The DJ“ išleidote „Amateur EP“. Ką norėjai pasakyti šiuo pavadinimu?
Man visuomet patiko savamoksliškumo principas, iš esmės žlugdantis profesionalumo idėją. Profesionalumas reiškia kad yra tik vienas, „teisingasis“, būdas kažką pasiekti. Manau, kad jei nori kažką tikrai įdomaus rasti savyje, jokiu būdu negalima galvoti apie kažkokį teisingą kelią. Reikia eiti savuoju, tokiu, kuris atskleidžia tavo asmenybę. Nemažai man patinkančio meno sukūrė būtent tokie, savitą stilių susikūrę, o ne taisyklių rinkiniui paklusę žmonės.
Kaip jau kalbėjome, stilių ribos tau neegzistuoja. Visgi ar būna taip, kad išgirdęs kažką nauja nusprendi panašiai paeksperimentuoti, ar kurdamas negalvoji apie pavadinimus ir juos galiausiai pritaiko klausytojai?
Viskas vyksta organiškai ir priklauso nuo to, kaip tuo metu jaučiuosi. Prie daugelio idėjų grįžtu vėl ir vėl, taip pat išbandau vis naujus saviraiškos būdus. Taigi gali pasirodyti, kad eksperimentuoju su įvairiais stiliais, bet man asmeniškai visa tai yra vienos didelės mano vidinės istorijos dalis.
Žmonės mano muzikai klijuoja techno, new wave, house, industrial etiketes. Taip, tame, ką kuriu, daug įtakų, bet yra ir mano asmeniniai skambesys bei požiūris, kuriuos galima rasti kiekviename darbe.
Tavo kūrinius dažnai lydi video darbai. Ar jais stengiesi pabrėžti savo muzikines idėjas, ar tyrinėji bei interpretuoji naujas sritis? Kas tau padeda su vaizdais?
Kartais, pavyzdžiui, su „The Eyes in the Heat“, dirbame su vaizdo menininkais, kartais video kuriu pats.
Vaizdas man – bendros idėjos dalis, taigi taip, abu kanalai išreiškia tas pačias mintis. Dažnai vaizdai, taip pat fiziniai procesai, kaip transformacija ar skilimas, įkvepia pačią muziką.
Raudive kūryboje vis grįžta organiškumo ir sintetiškumo temos, gamtos ir technologijos santykis. Man įdomu, kai technologija išskaidoma iki pradinių natūralių elementų, taip pat įdomu, kaip jie gali būti panaudojami religiniuose ir magiškuose ritualuose.
Ar yra buvę tavo karjeroje projektų, kurie nepasisekė ir buvo nutraukti?
Na, yra toks projektas Zov Zov – prie jo su draugu dirbame nuo 2006-ųjų. Medžiagos yra nemažai, bet išleidome visai nedaug. Mums patiems ši muzika labai patinka, tik norime surasti tinkamiausią jai leidyklą. Išliekame kantrūs ir laukiame tinkamo momento. Tai eksperimentinė muzika.
Naujo Raudive albumo „A System of Objects“ pristatyme minima priklausomybė nuo technologijų. Ar pats esi priklausomas nuo skaitmeninio pasaulio, o gal tau trūksta gamtos?
Skaitmeninis pasaulis – tik dalis viso likusio. Svarbu galėti atsiplėšti nuo technologijų, sulėtinti tempą ir pasaulį pajusti įvairiais kampais. Juk gyvename nuostabioje planetoje, norint ją pažinti reikia nebijoti išsipurvinti, rizikuoti, išlaisvinti vidinį žvėrį.
Beje, ar tau svarbu, kad žmonės albumus klausytų nuo pirmo iki paskutinio kūrinio, kaip visumą?
Taip, norėčiau. Juk filmų niekas nežiūri ar knygų neskaito bet kaip. Aišku, žinau, kad daugelis mėgsta shufflinti, nieko čia nepadarysi.
Kokiose vietose ar kokiomis progomis labiau už muziką vertini tylą?
Dievinu tylą, man jos reikia kasdien. Taip leidžiu pailsėti ausims ir galvai, vėl imu kvėpuoti. Dirbant su mizika kartais atrodo, jog suspaudžia smegenis, tad reikia ilsėtis. Tyla – tai gražu, joje geriau girdi savo mintis.
O ką darai, kai užsiblokuoji?
Čia vieno sprendimo nėra – kartais gerai tiesiog padaryti pertrauką ir užsiimti kuo nors kitu, o kartais nepasiduodi tol, kol nesukuri kažko nuostabaus. Tereikia pasikliauti instinktais ir duoti sau laiko.
Ar norėtum sukurti garso takelį filmui?
Taip, filmų muzika mane visuomet domino – nuo Davido Lyncho ir Wim Wenders juostų iki Matthew Barneys projekto „The Cremaster's Cycle“. Norėčiau dirbti su eksperimentiniu kinu, manau, mano muzika atspindėtų tai, kas vyksta filme. Mėgstu ir instrumentinius garso takelius, ir elektroninius.
Kokias dar meno formas planuoji išbandyti?
Dabar dirbu su keletu video meno idėjų, norėčiau, kad jos padėtų sustiprintų tai, ką sakau savo muzika. Mane domina tonai ir tekstūros, tai gana abstraktu. Taip pat būtų visai įdomu paeksperimentuoti su performansais. Man patinka ritualinis jų aspektas, manau, jis derėtų su tuo, ką manau apie religiją ir magiją.
---
Oliver Ho @ Facebook
Oliver Ho @ Soundcloud
Smala 10.25 @ Opium Club
---
ENGLISH
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS