1-800-DAINAD : BŪTA : „Lemmy“ ir bigbendas, heavy metal ir calypso

Dalykas numeris vienas – naujas sunkiajai muzikai skirtas klubas Kaune, iš pirmo žvilgsnio makabriškai, bet, kita vertus, labai sentimentaliai ir pagarbiai pavadintas „Lemmy“. Neneigsiu, kad su sunkiąja muzika, konkrečiai metalu, turėjau sąsajų paauglystėje, kuomet „… Death Comes“ būdavo laukiamiausias sezono renginys. Tad, taip, žinia apie artėjantį „Cannibal Corpse“ koncertą mane nudžiugino. Viename jau esu buvusi!

Grįžtu į „Lemmy“, į Kauno stoties rajoną, „Stumbro“ fabriko pašonę, neseniai vadintą „Bravoru“. Šios nemažos industrinės patalpos yra mačiusios ir trance dekorų, ir itin nemirusių techno muzikos gerbėjų, o šįkart jėgas suvienyti pavyko „kitokios pakraipos“ atstovamas. Apie pakraipą aš visai ironiškai, nes būtent tokią draugišką pastabą gavau „Lemmy“ atidarymo išvakarių renginyje susitikusi iš matymo pažįstamą asmenį – jis, mat, manes ten išvysti visai nesitikėjo. O mane už nosies į klubą atvedė renginio pavadinimas feisbuke – „Atgal į Asconą“. Trumpai tariant, papirko.

Spėjau į dviejų grupių koncertus – šiauliečių „Pekla“ ir kauniečių „Tručas“. Pastarieji grojo paskutiniai programoje ir tai darė aršiai intensyviai. Viskas pagal geriausias heavy, speed ir trash metal tradicijas. Prisiminiau priežastis, kadaise vedusias į visai dar kitokį „Kablį“ ar profsąjungų rūmus.

Dar prieš koncertą „Tručas“ dalino parašus ant ką tik išleisto debiutinio albumo. Tikiuosi, jame yra ir kūrinys „Ascona“, įkvėpęs jau aukščiau minėtą pavadinimą, kuris parduoda. Ar pirksiu? Abejoju, bet į „Lemmy“, manau, tikrai bus verta užsukti, kai įprastiniai laiko leidimo taškai atrodys beviltiškai nebeįdomūs. Nes čia viskas žemiškai ir nuoširdžiai tvarkoje. Organizatoriai žada koncertus kiekvieną savaitgalį ir lietuviška programa neapsiribos.

Išvakarėse „Lemmy“ įžiebta palaimingos šypsenos būsena niekur nedingo ir sekmadienį, nors mane supusios lokacija, nuotaika ir muzika pasikeitė kardinaliai. Nuo vaikystės nelankyta Kauno valstybinė filharmonija, Kauno bigbendas, Arkadij Gotesman ir pasaulio ritmams skirta muzikinė popietė. „Visai šeimai“, prirašyta plakate, ir jei būčiau 7 metų vaikas, po šio koncerto norėčiau arba apsigyventi filharmonijoje, arba groti bigbende. Arba mušamaisiais, be jokios abejonės, nes jie buvo popietės dėmesio centre. Daugelį pasaulio kraštų apimančią savo būgnų ir perkusinių instrumentų kolekciją į filharmoniją atsivežė Arkadij Gotesman, koncerto apie visus jos eksponatus ir papasakojęs bei jais paskambinęs. Pavyzdžiui, ištrauką iš kinų operos.

Tradicinio Trinidado žanro calypso įkvėptas Sonny Rollins džiazas, juvelyriškai suskambėjęs Duke Ellingtono „Caravan“, samba, bossanova ir Niujorko klubo „Birdland“ įkvėptas to paties pavadinimo Joe Zawinul džiazo standartas – viskas filharmonijoje susipynė į vientisą ritmingą pulsuojantį sūkurį, gal net kamuolinį žaibą, ant kojų sukėlusį ir Kauno bigbendą, ir jo klausytojus. Gal todėl, kad sekmadienį. Gal todėl, kad pro užuolaidas lendant saulės spinduliams. Gal todėl, kad visai šeimai. Gal jau tikrai nebeliko raidžių.

Dar du svarbūs PS’ai:

Klubas „Lemmy“ oficialiai atidaromas vasario 20-ąją, visa info čia.

Muzikinė popietė Kauno valstybinėje filharmonijoje vyks ir kovo 13-ąją – pučiamųjų orkestras „Ąžuolynas“ pristatys muziką kine.

Dabar galima ir į diskoteką sugrįžti. Artimiausiuose planuose – „Minimal Mondays“ Vilniaus „Kablyje“.