1-800-DAINAD : BŪTA : Šakiai-Naujamiestis-Patamsiai-Senamiestis

Ketvirtadienį štai teko atsiprašyti kolegų ir Vilnių palikti šiek tiek po pietų. Priežastis neeilinė – Šakių „Žiburio“ gimnazijos meno savaitė „Plyta 2012“. Nesu šakietė – kaip ir mano pakeleivis Loranas Vaitkus, gyvenimo pradžią leidau Kaune. Į svečius sutapimų virtinės dėka mus pasikvietė vienas „Plytos“ organizatorių Lukas – jis savo ruožtu mus lankė „Mix Subo“ studijoje, nes tapo 3000-uoju laidos mėgėju feisbuke. Be to, vienas pastarųjų „Mix Subo“ svečių – Luko draugas, žemietis ir kolega Napo, arba Leonas. O šio brolis – Ausinukas.com įkūrėjas Laurynas. Maža Lietuva!

Tai čia kvietimo priežastis. O tikslas – papasakoti apie, chm, naktinį gyvenimą. Tiesą sakant, iki šiol nesuprantu, kodėl vienas iš šimto įmanomų laisvalaikio leidimo būdų turi būti įdomus ir aktualus meno savaitės metu. Aišku, labai smagu, kad tas būdas įdomus ne man vienai, ir suvokiu, kad entuziastų dėka domėjimasis reivu jau senokai pakilo ir į akademinį lygmenį, bet juk negaliu su tais akademikais ir jų darbais lyginti savo blogo. Po pastarojo bandymo kalbėti viešai smarkiai suabejojau ir šiais savo įgūdžiais, tad labai džiaugiausi, kad keleivio sėdynėje visus tuos kilometrus iki Šakių sėdėjo Loranas...

Šakiečiai mūsų laukė. Ufff, bent jau ne labai oficialioje mokyklos aktų salėje, o smagiai apleistame name greta stadiono, man priminusiame Vilą Vilaitę iš „Pepės Ilgakojinės“. Namas jau gerokai paliestas „Plytos“ – ten vyko komiksų dirbtuvės, filmų peržiūros ir daug kitų su vadovėliuose įrašytomis tiesomis nebūtinai sutampančių reikalų. Kaip pasakojo gimnazistai, tokia meno savaitė vyksta jau keliolikti metai – kaskart ją inicijuoja ir organizuoja patys mokiniai, tad prieš keletą metų susidomėjimas buvo nuslūgęs, bet šiemet „Plyta“ – pačiame tvirtume.

Ką mes paporinom? Minėjom „Gravity“, „Stereo 45“, „Satta“ ir tai bei tuos, kas tilpo tarp šių trikampio taškų, su teoriniais nuklydimais ir loginiais išvedimais. Sulaukėm klausimų apie „Buddha 311“ fenomeną ir „Be2Gether“ nesėkmę – vadinasi, mūsų laukė ir į paskaitą atėjo tie, kuriems visa tai iš tikrųjų kažkiek įdomu. Dar šakiečiai pasakojo, kad vien „Radistų“, atvažiuojančių pagroti, jiems tikrai nepakanka. Apie pusė susirinkusiųjų, beje, jau lankėsi viename ar kitame festivalyje ir tikrai nesiruošia sustoti. Beliko žingeidžiausiems parekomenduoti „Audioriver“ ir kitus Lenkijos stebuklus. Ir palinkėti po mokyklos pasirinkti smagų kelią – akivaizdu, kad besitraukiančioje tėviškėje užsibus nedaugelis.

Padėkos raštą saugosiu kaip savo akį – iš Šakių tikrai išsivežiau ir nematerialių prisiminimų, ačiū už kvietimą! Prieš pat išvykstant, beje, teko užsukti ir į minėtą aktų salę. Ten mūsų draugai Lukas, Leonas ir dar viena mergina pristatė gitaros, kompiuterio ir balso projektą „Something Bells“. Su „Daft Punk“ ir „Sheezanova“ koveriais, bet juk visi nuo kažko pradėjo.

Grįžus į sostinę savaitgalis dar tik kėsinosi startuoti. „Jäger Vibrations“ kaip visuomet susiviliojo visus svarbiausius, tad nuo ten ir pradėjom. Tuštokame „Lofte“ prieš vienuoliktą jau siautė oranžiniai juodos merginos, Vidis gi visiškai neskubėdamas tikslo siekė su Roman Flügel ir kitais parankiniais. Sustiprėjus ledo upių srovei ir visiems pasirūpinus šventiniu makiažu erdvės kojoms gerokai sumažėjo, tad per „Care“ beliko šokti rankomis. Ir tai buvo tik vidurnaktį, dar prieš tikruosius „jėgerinius“ bajerius, pjūklus ir elektros sroves. „The Sneekers“ jau grojo visam stadionui, o Feadz ir „The Japanese Popstars“ palikau fotografijoms, kaip mačiau, viskas pavyko it per ledą. Fenomenaliai sėkminga ir ne mažiau fenomenaliai išvaizdą su turiniu derinanti „Jäger Vibrations“ serija, tikiuosi, apsukų dar nesiruošia mažinti. Gal vėl kada į Kauną, ar jau į Nidą?

Dar penktadienį buvo tamsos. „Plum Bum Bar“ jau trečiąkart vyko pakampių repo sueiga „Patamsių gaivalai“ – šįkart tema buvo jautiena. Juodais 5XL dydžio įrašais švaistėsi vienai nakčiai vardus pamiršę Tadas Quazar, Samuel Tange ir kiti šiaip jau nebūtinai visiškai iš šio klano. Bet, kaip visai neseniai minėjo tas pats Quazar, kiekvienoje šeimoje yra bent po vieną reperį, tad čia joks karnavalas, labiau šaknų prisiminimas. Šįkart ypač gausiai šeimų nariai rinkosi kieme, tiksliau, Smetonos gatvėje. Kaip ir kasmet kaistant orui rūsiai vis mažiau svetingesni darosi, vis labiau norim į terasas ir miškus.

„Soul Box“ net ne rūsyje, ir vis tiek sėkmingesnė šeštadienio vakaro šiuo adresu dalis vyko gryname ore. „+++“, dar viena fenomenalios sėkmės susilaukusi serija, čia spaudė sezono stabdį. Kaip žinia, pastaruoju metu „Soul Box“ dirba vos iki vidurnakčio, nes iš švepso algų barmenams neišmokėsi, o licenciją prekiauti alkoholiu grąžins gal tik gegužės pradžioje. Nepanorėję trauktis iš visą žiemą ypač svetingai glaudusios vietos „pliusininkai“, tai yra, „Partyzanai“ ir „Minimal.lt“ į reivą kvietė nuo šeštos vakaro.

Taip, jau devintą gyvą pasirodymą rengė Umiko, o Split Pulse diskoteką uždarinėjo antrą nakties litrinių butelių padedamas. Kadangi oras buvo it birželį, nieko keista, kad linksmiausi anekdotai ir garsiausi juokai sklandė improvizuotoje terasoje, o ne tarp užjuodintų stiklų bar viduje. Ko vertas jau vieno „Patamsių gaivalų“ (ir apskritai patamsių) herojų Antano pasirodymas, sutiktas gausiais plojimais, taip smarkiai neplanuotais, kad abi pusės nustebo, o užfiksuoti niekas nespėjo.

Belieka pavasariškai atsiprašyti neįvertintų artistų. Umiko tikrai išgirsiu penktadienį – ji buvusiame „Havana Social Club“ su Brokenchord ir visais ktiais lauks „Satta Outside“ ir pasitiks Shigeto. O Split Pulse pagarbą jau atidaviau pirmadienį vakare (jėzus, jau antradienis!), kaimynams ištransliuodama jo miksą per „Minimal Mondays“ ZIP FM eteryje. Vertas pakartojimo.

Dar viena stotelė iki paliekant darbo savaitę ramybėje – „Marsas“. Įprastai nedorų užklydimų vieta kartais tampa ir koncertų sale! Tiksliau, rūsiu. Šeštadienį, jau atvėsus, ten tilpo labai gyvi, bet nuo to nė kiek ne rimtesni „Repo seniai“, kūrybinis meniškų senamiesčio dvasių duetas, pastiprintas draugais muzikantais. Sėdėti ant laiptų ir per virbų tarpus bandyti įžvelgti tai, kas vyksta apačioje, sugauti į glėbį bevirstantį kaimyną ir tuo pačiu metu ploti į taktą, braukiant prakaitą nuo kaktos – taip, dėl to verta užsilikti Senamiestyje. „Marsas Unplugged“ – nedažnas reikalas, bet taip tik smagiau. Jau laukiu trečiojo (pirmąjį plūgino „Freaks on Floor“).

Viskas, prie darbo! O poryt laukiu gimtadienyje.