Tylutė
Daina Dubauskaitė 2007-02-14 00:00
Vakar naktį tyliai besėdėdama ties baltu ekranu suvokiau, kad jau ilgą laiką nepratariau nė žodžio. Tuo pačiu pasijutau gan stipriai susivyniojusi į eilinį, bet labai-labai Ricardo Villaloboso setą, ir ta proga atsiminiau puikų nuotykį.
Lapkritį bespręsdama europinius architektūros studentijos reikalus Maskvoje, be abejo, radau laiko ir paklubinėti. Kontaktai mane nuvedė į "Čeburaškų" susitikimą.
Jie kiek primena pirmuosius "Balto bato" metus, bet šiaip atitikmens Lietuvoje bendruomenei nerandu. Vakarėliai chaotiški ir vyksta ne pirmus metus, bet kokiose vietose, įvairaus stiliaus, bet visada tų pačių žmonių vedini ir lankomi. "Iš burnos į burną" skleidžiama informacija - pati patikimiausia!
Taigi, tąvakar "Čeburaškos" būrėsi klube "Plastilin", netoli Raudonosios aikštės. Klubas pasirodė artimas savo plytų sienomis, buvimu rūsyje ir švelnių formų kėdėmis. Na, o vakaras vadinosi "Malčialka" ir buvo dedikuotas tylai. "Tylutė"?
Įėjusi gavau pluoštą popieriaus lapelių ir šratinuką. Taip pat nurodymą nepraverti burnos, o jei norėsiu bendrauti, tiesiog naudotis popieriumi ir rašymo priemone. Kadangi mano kirilicos įgūdžiai ne patys geriausi, didžiąją laiko dalį praleidau skaitydama naujų draugų raštelius ir šypsodamasi. Bet degtinės užsisakyti pavyko.
Ar kas nors nustebs išgirdęs, kad klube skambėjo tik minimal?
Tyliu!
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS