Rajonas be vaikų darželio
Daina Dubauskaitė 2010-07-29
„Nelegalus gyvenimas: 80-asis Vusterio gatvės numeris ir Soho evoliucija“ („Illegal Living: 80 Wooster Street and the Evolution of Soho“).
Atrandi naują gerą vietą, apsigyveni, džiaugiesi, kuri, dalijiesi, o tada ateina nekilnojamojo turto agentai ir viską sugadina. Taip labai trumpai galima nupasakoti taip deramai niekada ir nepripažinto SoHo rajono Manhetene, Niujorke, istoriją. „Dabar žmones ten traukia „Gucci“, - sakė vieno iš pirmųjų SoHo gyventojų Jono Meko duktė Oona.
Oona drauge su jaunesniu broliu Sebastianu Vilniuje lankėsi ir su manimi kalbėjosi knygos apie gimtąjį savo rajoną pristatymo proga. „Nelegalus gyvenimas: 80-asis Vusterio gatvės numeris ir Soho evoliucija“ („Illegal Living: 80 Wooster Street and the Evolution of Soho“) - taip pavadintą pirmąjį tokį leidinį parašė taip pat bendruomenės nariai architektas Shaelis Shapiro ir žurnalistė Rosalyn Bernstein. Su jais kalbėjosi kiti.
Įdomiausia man buvo, ką reiškia augti tokiame rajone, kaip SoHo. Spėjau, kad bendraamžių ten turėjo būti mažai, o vaikiškos „infrastruktūros“ – dar mažiau. Ir iš tikrųjų.
„Augti be „Fluxus“ mums buvo neįmanoma – judėjimas buvo visur aplink, visi jo aktyvistai gyveno šalia ir kartu“, - pasakoja 28-rių Sebastian, o šešeriais vyresnė jo sesuo vienu ryškiausių vaikystės prisiminimų įvardija Jurgio Mačiūno vestuves, arba „Fluxwedding“. Tas, kuriose judėjimo pradininkas su savo mergina Billie Hutching apsikeitė drabužiais. Sebastiano ir Oonos mama viską fotografavo, vėliau darbus ryškino tamsiame kambarėlyje namuose, o duktė viską stebėjo su didžiausiu susidomėjimu, tad „Fluxwedding“ jai iki šiol yra pats didžiausias „fliuksusas“.
Visas pokalbis - naujausiame „370“.