Ilgojo savaitgalio puošmena man tapo ne trečiadieninis pabaisų šėlsmas, o tiesiog penktadienis. Bet iki jo reikėjo išlaukti.
Savaitės vidurio karnavalų buvo tiek, kad pavargusi nuo pasirinkimo moviau Kaunan, kuriame sąrašas sutrumpėjo iki keleto taškų. "Exit" eilė nedžiugino (nors viduje, kiek girdėjau, virė tokia Tommy4Seven košė, kad jis tiesiog privalės grįžti), tad liko du - "RyRalio Halloween" su Murray Richardson bei "Pride" organizuotas baliukas "Punto Pizza".
Pradėjau nuo "Punto", kurioje nebuvau kelerius metus nuo tada, kai vienintelė pramoga ten buvo tos pačios picos. Dabar gi vietą rado keli lazeriai ir stroboskopas, tinklas ant lubų, kelios laumės, vampyrai ir vienas po kito besirikiuojantys jauni, gražūs ir geri grojikai. JBounce, ria r, Chessquare - visi įdomūs ir verti apšokimo, pasiruošę (būtent - pasiruošę) minimal, nevengiantys ir kai ko stipresnio. Žiūrėsiu į juos ir toliau, ir baltai pavydėsiu tokio nuoširdaus draugų palaikymo grojant.
"RyRalio" trečiadienį pasirinko "Sporto baro" erdvę, kuri, tiesą sakant, visai manęs nepradžiugino. Ne todėl, kad nemėgčiau sporto - tiesiog ne vakarėliams ji sukurta. Nors vietos daug, princesės ir pabaisos joje pasimetė, o muzika skambėjo kažkaip per prievartą. Žinoma, neskaitant naujo "RyRalio DJs" ir Kalifornijos platumų išaugintos vokalistės Monica Brooke singlo apie tai, kaip "Really lost my mind behind the groove...." premjeros. Gražu, publika įsimylėjo iškart - karštas Monicos priėmimas gruodį garantuotas. Taigi... grįžau į "Punto", kur minimal vakaras baigėsi ne pačiu pikčiausiu, bet ir ne švelniausiu drum'n'bass!
Penktadienį negalvodama sukau į "Milk Bar" - myliu "Dublicate" ir girdžiu juos per retai, kad svetimaučiau. Naktį įsukti jie moka tobulai, ir vis gerėja. Kiekvieną kartą nustembu ir noriu dar. Kiekvieną kartą jie pasirodo subtiliau ir įtaigiau...
Eilėje prie tualetinių paslaugų su merginomis dalinomės Helovyno įspūdžiais, kol jų nenutraukė "Jahcoozi" vokalistė, pasiprašiusi užleisti eilę - "I gotta sing in two minutes, you know!". Susižvalgę palikom eilę ramybėje ir bėgom užsiimti vietų prie scenos, nes iš Sashos akių matėsi, jog dabar tai jau bus.
Ir buvo. Buvo taip, kad nebesupratau, nei kokiame mieste, nei kokioje pasaulio dalyje ar paros laike esu, mat šri-lond-berlynietė Sasha balsu vedžiojo po funk, punk, electro, Karibus, Indiją, tropic-core ir ... savo šlaunis. Jų nedengė niekas, išskyrus prakaito upes, tekančias nuo pat jos veido.
Kai "Pravdos" fotokorespondentė RasaJ paklausė, ar rašysiu apie juos, perklausiau: "Ta prasme, apie šlaunis"? Net nežinau, kuris poveikis buvo stipresnis - jų ar boso. Ar dainų tekstų apie "Batty boy he just human", vyrus, moteris, seksą, milijonus, naktį, mėnesines, šamanus ir visa kita.
Tąvakar "Milk Bar" kažkas sprogo. Šokių aikštelėje ir kolonėlėse, susispietusiose rankose ir bevilnijančiose nugarose. Nepaisant to, kad vietoj trio gavome tik duetą - kaip vėliau juokėsi Sasha, vienas iš jų tiesiog ėmė ir neatskrido. Daugelio įspūdžiai susidėjo į du žodžius: "hot chick!".
Ir žiema su albumu "Blitz’n’Ass" bus lengvesnė.