1-800-DAINAD : ARCHYVAS : OMNI.LT SAULĖGRĄŽOS : Aš laiminga

Nemačiau fotografijų kolekcijos, neskaičiavau minučių, praleistų trijose eilėse prie iėjimo, negėriau degtinės už pusę atlyginimo ir net nebandžiau rūkyt salėj. Visą tai išgirdau jau kitą dieną, nes trečiadienį svarbiausi man buvo „Underworld“.

Keista. Kai nuvilnijo gandai, o vėliau ir faktai, patvirtinantys apie „Underworld“ vizitą čion, reagavau ramiai. Maniau, viską, kas geriausia, jau mačiau pernai Ciūriche, o pirmosios emocijos nepakartosi, taigi... Bet paskutinėmis savaitėmis subujojęs hype‘as įtraukė ir mane. Paskutines valandas prieš koncertą stūmiau drebančios kojos ir mykiančių „crazycrazycrazycrazy“ lūpų pagalba. Rašinėjau žinutes „I‘m invisible, I‘m invisible“, o gavusi atsakymą „Mega mega white thing“ tik sukarpydavau ausimis kaip triušelis.

Pusę vienuoliktos pradėjau kelionę į save, kuriai dirigavo tie, ant scenos. Su ups ir downs, su Karlo balsu ir be, su rankomis, laikančiomis manąsias ir su šimtais pažįstamų šypsenų aplink. Tie laimingi veidai ir buvo trintukas (eraser of love, cha cha), galutinai panaikinęs užrašą „pati geriausia naktis“ nuo pernykščio rugpjūčio stebuklo.

Juk žinai, kad buvo „Cowgirl“, „Jumbo“, „Beaucoup Fish“, „King of Snake“, su savimi atsivedęs žalią lazerį, „Two months off“ su išganymą užtikrinančia balta šviesa ir „Born Slippy“ su saldžiomis nuo laimės ašaromis.

Žinai, jei buvai tarp trijų su puse tūkstančio atėjusių išpildyti seno troškimo. Galbūt tik užsidėti pliuso, bet kam tai rūpi? Gaila, kad kai kurie apskritai nesugebėjo įeiti, bet tai jau kita istorija. Aš per daug atidaviau nakčiai, apie kurią rašau, kad galėčiau būti objektyviai įdomi. Tiesiog esu laiminga, kad tai nutiko čia ir dabar. Nes mes to nusipelnėm.

P.S. Šmitas turbūt laimingesnis dvigubai – jis ne tik kėlė savo gamybos vėliavą su užrašu „Crazy crazy crazy“ Vilniuje, bet ir pažadėjo paskui savo dievukus sekti į Rygą.

P.P.S. Lapkričio „Pravdoje“ ieškok dar.