„Amoss“: „Svarbu žinoti ir pristatyti savo muzikos šaknis, ne tik leisti dubkę po dubkės“
Daina Dubauskaitė 2012-04-18 15:43
Ateinantį šeštadienį Klaipėda taps šalies drum‘n‘bass epicentru – įvykis tikrai nedažnas ir vertas dėmesio. Nauji rengėjai ir nauja serija „Sinoptics“ į uostamiestyje esantį „Kingstown“ pasikvietė duetą „Amoss“. Vis dar naujokai (ir patys taip save vadinantys) scenoje britai pastaraisiais metais pasižymėjo rimčiausiose žanro leidyklose, neriboja savęs pakraipomis ir stiliais, yra produktyvūs ir aktyvūs. Ir išties iškalbingi – bijojau, kad į mano laišką niekas nebeatsakys, bet James ir Andy atsakymai net viršijo lūkesčius.
„Amoss“ prieš pat kelionę į Lietuvą įrašė ir specialų miksą sinoptikams. Ar gali būti geresnis fonas popietės skaitiniams?
Amoss - Sinoptics Promo Mix by Sinoptics
Kiek žinau, „Amoss“ nėra pirmas jūsų bendras muzikinis projektas, kartu grojot ir anksčiau, bet kaip susipažinot?
Andy: Neabejoju, kad kokiame nors parke, apsikabinę „Cointreau“ butelius, gal šešiolikos. Nepilnamečių gėrimas viešoje vietoje!
James: Jo, che che, turbūt be dvilitrinio bambalio „Strongbow“ sidro tikrai neapsiėjom.
Susipažinę grojot indie. Kaip atsirado drum‘n‘bass?
A: Kokiais 2005-aisiais gavau dovanų Brian Gee mikso kasetę, kartas nuo karto prasukdavau ją, bet iki kol išgirdau „Metalheadz“ ir „Renegade Hardware“ leidinių, rimčiau ant drum‘n‘bass neužkibau.
J: Mano draugo, pas kurį dažnai eidavau į svečius, brolis už sienos klausydavosi tokių kūrinių, kaip DJ Zinc „The Creeper“ ir Chase & Status „The Druids“. Kai kurie jų nejučia pateko į mano grotuvą, o išgirdęs Noisia „The Tide“ galutina įsitikinau, kad tokio skambesio noriu girdėti daugiau.
Koks jūsų mėgstamiausias periodas d‘n‘b/jungle istorijoje? Išskyrus dabartį!
A: Neabejotinai 1999/2000 metai. Pavydžiu visiems, aktyviai judėjusiems tuo metu, kai tech ir neurofunk ėmė vis plačiau skambėti. Ši muzika tiesiog nuostabi, tad įsivaizduoju, koks kaifas turėjo būti ją išgirsti pirmą kartą.
J: Tik pažvelgus atgal galima suvokti, kokią didelę pažangą šis žanras padarė nuo savo gimimo. Tikrai gera išgirsti kūrinių, įrašytų prieš dešimtmetį, bet skambančių šviežiau, nei kai kurie, išleisti vos vakar. Norėčiau būti buvęs ten, kur pirmąkartą suskambėjo tokie darbai, kaip Ram Trilogy „Mindscan“ (Ed Rush & Optical Remix) ar Special Forces „Something Else“...
Ar labai skiriasi techninė, gamybinė d‘n‘b pusė nuo kitų elektroninės muzikos stilių?
A: Man atrodo, kad visi žanrai prodiusavimo ir kompozicijos klausimais savaip ypatingi. Tiesa sakant, ypač kompozicijos. Futuristinis drum‘n‘bass skambesys, manau, turi daug įtakos kūrinių suvedimo ir garso kokybės svarbai.
J: Kaskart užgriebdamas naują stilių atrandu ir naujų darbo metodų. Todėl mėgstu pasiknisti, paanalizuoti kitas technikas, ir vėliau visus atradimus parsinešti į d‘n‘b daržą.
Kuris ką veikiate studijoje?
J: Dalinamės visus darbus, nesame pasiskirstę, kas pradeda, baigia, ar kažkaip panašiai.
O didžėjaudami?
J: Klube abiems patinka klasiką maišyti su šviežiena, tokia kombinacija visada rauna stogus. Manau, vertinga žmonėms duoti išgirsti senų, bet dažnam nežinomų kūrinių – juk svarbu žinoti ir pristatyti savo muzikos šaknis, ne tik leisti dubkę po dubkės. Tokia savotiška chronologinė kelionė skambesiu.
A: Taip, aš tikrai nė seto negaliu ištverti be „Watermelon“ ar „Moving Shadow“ kūrinių. Ir pastaruoju metu stengiuosi priminti sau pagroti kažką ir iš mūsų pačių bagažo, nes vis pamirštu.
Drum‘n‘bass scenoje vadinamieji forthcomingai, dar neišleisti, bet jau girdimi kūriniai, labai svarbu ir madinga. Ar nemanot, kad žmonės taip nuo muzikos pavargsta dar iki ją išleidžiant? Ir kodėl gi tas išleidimas dažnai taip ilgai užtrunka?
A: Leidyklų tempai kartais tikrai erzina, bet jau pripratom prie to – kūrybos apsukų tie terminai nemažina. Suprantam, kodėl taip yra, ir gerbiam įrašų kompanijas, darančias viską, kad viešintų mūsų muziką. Jei kūrinis geras, jis laiko išbandymą tikrai atlaikys.
Pastebėjau, kad vis daugiau leidyklų stengiasi kuo ilgiau nepaleisti kūrinių į viešumą, net promo kopijomis, kad tik jie nepatektų į „YouTube“ ar panašias vietas. Man atrodo, kad nieko tokio, jei kūrinys ten yra, aišku, daug smagiau, kai jį įkrauna pati leidykla ar atlikėjas. Bet čia jau kita tema. Vieni žmonės tai supranta ir gerbia mūsų darbą, kiti gi, gal jaunesnė karta, apie intelektinę nuosavybę yra kitos nuomonės.
J: Taip, terminai erzina, bet kartu tai ir parodo, kiek žmonių scenoje nuoširdžiai domisi nauja muzika. Kai „Amoss“ tik pradėjo veiklą, norėdavau, kad kūriniai kuo greičiau būtų internete ar parduotuvėse, kad tik kuo daugiau ausų juos įvertintų, bet dabar smagu, kai galim įrašę darbą pasilaikyti jį sau ir tik vėliau nuspręsti, ką su juo veikti.
Praėjusiais metais buvote naujokai. Kuo dabar save laikote ir kuo jus laiko muzikos industrija? Ar ilga dar naujesnių naujokų eilė rikiuojasi už nugarų?
A: Dar tikrai naujokai esame! Pernai išleidom daug muzikos, bet, manau, viskas dar pries akis. O jaunų kolegų aplink tikrai daug, ir stengiamės daugeliui jų padėti, kuo tik galim, nes mums irgi padėjo. Ir vis dar padeda. Smagu stebėti tokius jaunuolius, kaip Overlook, Clarity, Pessimist – visi turi ką parodyti, ir, manau, per ateinančius metus tikrai dar ne kartą nustebins.
J: Pirmas mūsų leidinys pasirodė 2010-ųjų pabaigoje, per tą laiką daug nutiko, bet aš irgi „Amoss“ tebelaikau naujokais. Muzikos industrija mus priėmė tikrai neblogai – smagu, kad leidyklos, kurių darbais anksčiau žavėjomės, patikėjo mumis.
Kai prisiregistravome „Soundcloud“, tokių, kaip mes, buvo daug. Smagu daugelį jų matyti scenoje, taip pat progresuojančius. Prie mūsų besijungiantys nauji prodiuseriai, kuriantys puikią muziką, beje, vis jaunėja. Pavyzdžiui, Clarity.
Ar didelė konkurencija d‘n‘b rinkoje?
A: Ne, bent jau man neteko susidurti. Tik pagarba ir palaikymas. Yra galvojančių, kad čia – karo laukas, politika, bet tokių nedaug. Mes save siejame su muzika.
Į kurias leidyklas prisibelsti buvo sunkiausia? Kuriais leidiniais labiausiai didžiuojatės?
J: Kad per daug sunkumo stumdami kūrinius į leidyklas nesam patyrę. Jei patinka, išleidžia. Kartais leidėjai nori kažką nedidelio pakeisti, bet čia reikia išmokti siekti kompromiso, kaip ir dirbant su partneriu.
Labiausiai didžiuojuosi „Flex“ ir „Footloose“, nors nepamenu, kaip tiksliai jie gimė. Taip pat abu labai daug tikimės iš būsimo EP „Dispatch Recordings“ – techniškai ir idėjiškai tai bus bene stipriausias mūsų darbas.
Amoss - Flex [Renegade Hardware] by Amoss
Amoss - Footloose [The Spectrum EP] by Amoss
A: Aha, aš irgi to EP siaubingai laukiu. Tikiuosi, nustebins klausytoją, nes mūsų skambesį pakreips naujon pusėn.
O kurie leidiniai kol kas sėkmingiausi? Kaip, beje, suprantate žodį „sėkmė“?
A: Matyt, kad „Flex“ ar „Footloose“. Abu susilaukė tiesiog neįtikėtino palaikymo. Manau, būtent palaikymas bei pagarba, ir yra sėkmė. Gera, kai kūrinį įvertina tie, kuriuos gerbiame.
J: Taip, „Flex“ tikrai populiariausias mūsų darbas. Didžėjų palaikymas – tikra sėkmė, manau.
Ar būtų įdomu įrašyti garso takelį filmui, žaidimui? Kokio siužeto?
A: Gali būti, kad taip ir atsitiks. Italijoje susipažinom su tokiu kino kūrėju, kuris kalbėjo apie bendro projekto galimybę. Žaidimas irgi būtų nuostabu, man labai patiko Amon Tobin sukurti takeliai „Splinter Cell“ ir „Insiduous“. Pats esu aistringas žaidėjas, tad jei ką, mes tikrai tam pasiryžę, che che.
J: Man žaidimai gal ne taip įdomu, bet gerą muziką tikrai vertinu. Pritariu Andy – Amon Tobin darbas, sukurtas „Splinter Cell“, tiesiog neįtikėtinas. Nesu išbandęs to žaidimo, bet galiu įsivaizduoti, kaip įtaigiai tokia muzika veikia.
Esate iš Herefordšyro grafystės. Kas ten smagaus?
A: Viskas ten smagu.
J: Užmiesčio oras, sidras, pievos, karvės, avys, kalvos... Sąrašą galėčiau tęsti ilgai.
O kas nesmagaus?
J: Kelionės į pasirodymus kartais virsta tikromis misijomis. Ypač kai skrydžiai rytiniai, tada išvykti tenka tiesiog nesveiku metu. Bet prie visko priprantama.
Ar visuomet didžėjaujat abu? Jei ne, ar soliniai pasirodymai smarkiai skiriasi nuo dueto?
A: Kiek tik pavyksta. Juk esam duetas, tad ir pasirodyti turim kartu!
J: Kai Andy studijavo, grodavau vienas, nes jis neturėjo laiko. Kartais smagu turėti tą valandą tik sau – man didžėjauti labai patinka – bet perdavinėdamas grotuvus pasikrauni tikrai ypatingos energijos. Kolega juk gali uždėti visai netikėtą kūrinį ir smarkiai pakeisti nuotaiką. Kartais net slepiu tam tikrus įrašus nuo Andy ir paleidžiu juos, kai jis mažiausiai tikisi, che che.
A: Taip, energijos tikrai prigeneruojam grodami kartu, o ir laiko stebėti minią taip atsiranda. Gali pagalvoti apie tolimesnę selekciją ir panašiai.
Kuo vakarėliai Anglijoje kitokie, nei kitose šalyse? Kur, beje, d‘n‘b sutinkamas karščiausiai ir kodėl?
A: Jei vyksta kažkas panašaus į „Renegade Hardware“, tai geriau, nei Anglijoje, niekur niekada nebus. Tai jau istorija, ir būdamas ten tampi jos dalimi. Vieną didelį skirtumą tarp JK ir likusios Europos, beje, esu pastebėjęs – tai narkotikų kiekis. Britai – ilgamečiai čempionai, che che. Kalbant apie emocijas... Labai daug meilės reiškia lenkai. Jie ilgam nedingsta rūkyti ir visą naktį praleidžia šokių aikštelėje.
Dirbate su drabužių kompanija „Code Apparel“. Ar tokia komercinė draugystė jums nauja, kaip viskas einasi?
A: „Code“ susisiekė su mumis ir pasiūlė jų aprangą pristatinėti renginių metu ir panašiai. Mums dizainas tikrai patiko, su šia kompanija jau dirba tokie mūsų kolegos, kaip Data, Pessimist ir Foreign Concept, taigi ilgai nesvarstėme. Nemokami marškinėliai su kietais piešiniais – argi gali skųstis?
J: Būti komandos dalimi ir grojant atstovauti prekės ženklui – smagu. „Code“ komanda savo idėja tiki ir daug dėl jos dirba, tad manau, ateityje jų aprangą renginiuose matysite vis dažniau.
Kokia d‘n‘b ateitis? Kas šiemet bus „nauja“? Kaip keičiasi žanro skambesys?
A: Sunku pasakyti. Variacijų, tikiuosi, bus tik daugiau, kaip ir atlikėjų, išbandysiančių naujus dalykus. Pats asmeniškai nekantrauju išgirsti Octane & DLR albumą, ir, aišku, naujas dBridge albumas bus kažkas tokio. D‘n‘b, kaip muzika, nebėra tokia gryna, šiandieniniame skambesyje labai daug eklektikos, ir tai išties jaudina.
J: Niekad negali pasakyti, kurlink eina scena, ar kurie atlikėjai taps hitų kūrėjais. Tikiuosi, kad į sceną išoks daugiau tokių, kaip Xtrah, ir ją truputį papurtys.
Ar bus šiemet pasaulio pabaiga?
A: Greičiausiai.
Tai koks gi būtų idealus apokalipsės vakarėlio atlikėjų sąrašas?
A: Amon Tobin, Four Tet, Kode9, Notorious B.I.G (prisikėlęs iš numirusiųjų), Mastodon, The Mars Volta, o pabaigai – Ludovico Einaudi.
J: J Dilla, Notorious B.I.G, Bob Marley, DJ Shadow, Floating Points, Jeru The Damaja, Kemal... Ir viskas pasibaigtų suskambėjus Source Direct „Modem“.
---
soundcloud.com/amoss
facebook.com/AmossMusic
-----
Britus pasitiks ir išlydės Intakz, Rhodopsin, Arthur, Nayas, Therapat ir EK – tikiuosi, visa tai pasiteisins ir „Sinoptics“ ateityje sudomins dar ne vienu renginiu. Visa reikalinga informacija apie tai, ką veikti balandžio 21-ąją – čia.
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS