Nicholas: „Negaliu visą dieną sėdėti studijoje ir kurti. Produktyvesnis esu, kai darau pertraukas“
Nicholas Iammatteo, plačiausiai žinomas tik vardu, yra jaunas italas iš Perudžos, mėgstantis panardyti po anų dešimtmečių skambesį ir pritaikyti jį šiandienai. Ar tiesiog įsikvėpti. Šiemet Vilniaus naktyje italų gausu, tiesa? Tai ir Nicholas atkeliauja, tiesa, ne gyvai savo house diskotekos pavynioti, bet su vinilų nešuliu. Vietoj gėlių. „Devintam name“ jis kovo 8-osios naktį, o dabar apie keletą savo biografijos faktų plačiau – pas mane.
Apie tave sužinojau išgirdusi „Without You“. Žiauriai patiko. Tik vėliau išgirdau ir „Don’t Send Me Away“. Patiko ne ką mažiau. Manau, skirtumų šiuose kūriniuose tiek pat, kiek bendrumų, bet esu skaičiusi ir gana kritiškų atsiliepimų apie tavo, kaip seno skambesio prikėlėjo, darbą. Ką manai apie tas anonimines interneto nuomones?
Kiekvienas turi teisę į nuomonę, neturiu nieko prieš kritiką ir nesitikiu, kad visi supras tai, ką darau.
Kalbant apie „Without You“ turiu pripažinti, kad jis – vienas mano mėgiamiausių, ir turbūt kūrybiškiausias mano nuveiktas dalykas. Tai ne edit’as, tai naujas kūrinys, paremtas semplu. Pasinaudojau tik priedainio dalimi ir iš jos gimė naujas kūrinys. Galima sakyti, originalioje dainoje radau slypinčią dar vieną.
Kaip gimė idėja paknibinėti „Don’t Send Me Away“? Man atrodo, kad būtent su „Without You“ tapai žinomas, ar nesivaidena?
Iš tiesų planavau tik paprastą re-edit’ą, bet užvyniojęs pagrindinę kilpą supratau, kad čia kažkas labai gero gali pavykti, tad ir sudėliojau visiškai naują kūrinį.
Sunku pasakyti, ar būtent „Without You“ padėjo iškilti – tuomet taip negalvojau, bet metams bėgant būtent jis „išeina iš kalbos“ bendraujant.
Gyveni Italijoje. Ar tai – gera vieta tarptautinės karjeros siekiančiam artistui?
Viskas čia gerai turint omenyje, kad internetu gali susisiekti su visu pasauliu. Nėra svarbu, kur gyveni, tereikia kurti gerą muziką, o visa kita susiklostys savaime.
Kita vertus, Italija nėra ta šalis, kuri skatintų savo piliečius, bent jau ne tuos, kurie skatinimo verti. Kartais tai apsunkina padėtį. Italijoje pastaruosius metus grojau vos keletą kartų, keista, ar ne?
Ar teisininko išsilavinimas padeda derinant kontraktus?
Ne, elektroninės muzikos leidyklose tie kontraktai daugiau formalumas, nieko svarbaus juose nėra. Dirbu su tais, kuriuos pažįstu ir kuriais pasitikiu, tad ne kontraktais čia viskas grįsta.
Tai gal teisininko diplomas – atsarginis planas, jei muzikinė karjera nenusisektų?
Dar nežinau. Dabar – krizė, tad diplomas neatrodo kaip rimtas planas. Bet šiaip man būtina užsiimti kuo nors papildomu, ne tik muzika. Negaliu visą dieną sėdėti studijoje ir kurti. Produktyvesnis esu, kai darau pertraukas.
„Needwant“ perleido tavo re-editintą 9-ojo dešimtmečio niujorkiečių leidyklos „Nu Groove“ katalogo dalį. Ar turi ambicijų prikelti ir kias senas geras įrašų kompanijas?
Ne, turbūt pakako vieno tokio projekto, antrą kartą nebūtų taip įdomu. Smagu buvo tai daryti, bet dabar noriu koncentruotis į savo muziką, o ne senų kūrinių prikėlinėjimą. Anuomet ir pati idėja buvo šviežia, dabar klasikos remiksai ir editai jau nuobodus reikalas. Jei tokį patį projektą pristatyčiau dabar, turbūt jis taip plačiai nenuskambėtų.
Prieš keletą metų remiksavai mūsiškį Mario Basanov. Ką manai apie jo muziką?
Kai „Needwant“ pasiūlė remiksą, nelabai jo žinojau, bet nuo tada stebiu ir manau, kad šiuo metu Mario Basanov – vienas stipriausių vardų scenoje, ypač kaip Ten Walls. Man patinka tamsesnioji jo pusė, pavyzdžiui, kaip pastarajame „Needwant“ single.
Atrodo, pas jus Lietuvoje palanki dirva elektronikai – neseniai atradau Gardens of God ir puikų naują jo EP, kuris mane mintimis sugrąžino atgal į senus gerus Ferrer & Sydenham kūrinio „Soundcastles“ laikus.
Žinau, kad Vilniuje išgirsime Nicholas DJ seta, bet mane labiau domina tai, kaip groji gyvai. Ką naudoji?
Techninė pasirodymo sudėtis nuolat keičiasi, nors stengiuosi, kad viskas būtų paprasčiau ir tuo pačiu sklandžiau. Dabar gyvą setup’ą sudaro kontroleris „Novation Zero SL MKII“, „Korg Kaoss Pad“ efektams ir synth’ams, „M-Audio Keystation“ neplanuotiems klavišiniams reikalams ir „Korg Nanopad“, kuriame laikau vokalų semplus ir būgnų hit’us.
Kurie kiti gyvai pasirodantys artistai tau įdomūs?
Kad nelabai daug ką tenka matyti, tiesą sakant, vos keletą prisimenu, nes dažniausiai nakties programoje visi kiti yra didžėjai. Rusijoje teko girdėti Wbeeza live’ą, buvo nesveikai gerai. Jo setup’as gana paprastas, o rezultatas – masyvus. Man tik tai ir terūpi.
Ar gyvi pasirodymai programoje verti daugiau už didžėjus? Marketingine prasme?
Nežinau, kaip dėl marketingo, nes aš atstovauju kitai pusei. Man smagu pasiklausyti gyvo pasirodymo, jo metu gali įvertinti, ko iš tiesų vertas artistas.
Iki praėjusių metų pats net nedidžėjavai. Kodėl pradėjai? Kaip išmokai?
Keletą metų pasirodžiau tik gyvai, kažkaip prisireikė pagroti ir ne savo muzikos, taip viskas ir prasidėjo. Kokį dešimtmetį perku šokių muziką, norėjau ja pasidalinti, ne tik laikyti studijoje. Išmokau tiesiog bėgant laikui, stebėdamas žmones, treniruodamasis namuose, grodamas – kaip ir visi. Mano DJ stiliui įtakos turėjo Perudžos klubo „Red Zone“ rezidentai, iš kurių nemažai išmokau.
Mėgsti vinilą, ar ne? Dažniau perki naujas ar senas plokšteles? Kaip kataloguoji savo kolekciją?
Daugiausiai turiu senų įrašų – naują muziką dažniausiai perku skaitmeniniu formatu, nebent ji tikrai verta vinilo. Prieš keletą savaičių kaip tik susitvarkiau kolekciją, nes buvo žiaurus bardakas. House muzika dabar sudėta pagal atlikėjus („Masters at Work“, Pal Joey, DJ Duke) arba leidyklas („Prescription“, „Nu Groove“, „Henry Street“ ir t.t.). Taip pat turiu didelį Detroito house skirtą skyrių – „Happy Records“, „KMS“, „Serious Grooves“ ir panašiai. Techno sekcija ne tokia tvarkinga, bet ir nelabai didelė. Tuomet – disco/soul/boogie skyrius pagal leidyklas, nors ten dar yra ką patvarkyti. Nemažas skyrius skirtas „Red Zone“ klubo klasikai. Na, ir dar didelė dėžė dvasingo afrikietiško house – Ibadan, Joe Claussel ir panašiai. Žodžiu, esmė tokia, bet, aišku, vienas kitas vinilas nuolat mėtosi bet kaip.
Neseniai grįžai iš JAV, esi daug ten grojęs, kokius skirtumus įžvelgi tarp Europos ir Amerikos? Ar renginių organizatorių etika už Atlanto skiriasi?
Kad man visur smagu, ir JAV, ir Europoje. Gal amerikiečiai ne taip nusirauna, kaip kai kurių Europos miestų gyventojai, bet iš esmės viskas tvarkoje. O promoteriai visur gerai su manimi elgiasi – dėl to jokių nusiskundimų neturiu.
Esi padaręs klaidų? Taisytum jas?
Na, gal teisės studijos buvo klaida. Dabar Italijoje per daug teisininkų, ne ką su šiuo diplomu galiu veikti.
Kurio jau suplanuoto pasirodymo šiemet labiausiai lauki?
Kalendoriuje visi vakarėliai vienodai svarbūs, ir keliaujant mane kaskart apima tas pats jaudulys. Kurio labiausiai laukiu, negaliu pasakyti, bet dažnai iš pirmo žvilgsnio neįdomūs renginiai tampa įsimintiniausiais.
Nicholas @ Soundcloud
Nicholas @ Facebook
Devintam name: Nicholas 03.08 @ Studio 9