DJ Overdose: „Kuriant meną badauti neprivalu. Reikia būti įžvalgiam ir suvokti, kaip vieną ar kitą dalyką paversti produktu ar reklama“
Hagoje gimęs, paauglystėje ant Grandmaster Flash „The Message“ paslydęs ir po truputį, niekur neskubėdamas jau beveik 30 metų kuriantis muziką DJ Overdose kitą savaitgalį stovyklaus festivalyje „STRCAMP“. Neapsigaukit dėl dviejų raidžių D ir J – svečias istorijas dėstys gyvai. Bus gryna, jei taip galima versti terminą „raw“. Ir norėsis plaikstytis.
Prieš neriant į klausimų-atsakymų seriją DJ Overdose nusipelno išsamesnės įžangos. Jis – Hagos electro židinio atstovas, židinio, kurį puikiai pristato dokumentinis filmas „When I Sold My Soul to the Machine“.
Su kitais kurstytojais, pavyzdžiui, Mr. Pauli, pažįstamas dar nuo mokyklos laikų Hagos geografinės padėties dėka Jeroen Warmenhoven yra atsidavęs ir hiphopo boomboxams (beje, jis – didis Miami bass fanas), ir italo atšvaitams. Mr. Pauli paminėjau ne be reikalo – kartu su juo DJ Overdose buvo duetas „Novamen“, ir būtent šio projekto gyvavimo metu šio straipsnio herojus iš beatmakerio pamažu tapo „tikresniu“ kompozitoriumi.
Šiandien, kaip ir visuomet, DJ Overdose yra kažkur tarp proto ir future, tarp devinto ano amžiaus dešimtmečio ir trečio tūkstantmečio. Drastiškai nesikeičia, bet žino, ką daro. Atrodo, jam taip patogu. Pirmas pavyzdys – šį kovą išleistas EP „Higher and Higher“. O ankstesnių bus atokvėpiuose tarp klausimų.
Ar galima tave vadinti Hagos electro mokyklos atstovu?
Manau, taip – esu iš Hagos ir mano muzika yra pasirodžiusi daugelyje vietinių leidyklų.
Prisistatai kaip DJ Overdose, bet tavo pasirodymai – gyvi. Ar dėl to nekyla nesusipratimų? Gal svarstei apie pseudonimo sutrumpinimą?
Na, pradėjau nuo didžėjavimo. Nesusipratimų bent jau nesu girdėjęs. Kai buvau duete „Novamen“, skrečuodavau. Dabar gyvų pasirodymų metu nedidžėjauju, tiesa, bet visi mano leidiniai pasirašyti DJ Overdose, tad, manau, keisčiau būtų groti kaip Overdose. Todėl apie sutrumpinimą negalvojau, bet taip pat kartais groju kaip Model Man – gal pakaktų šio vardo?
Negalėjau nepastebėti, kad Model Man singlas buvo pažymėtas 1-uoju leidyklos „Bordello A Parigi“ katalogo numeriu. Koks tavo santykis su šia Lietuvai artima kompanija ir jos vadu De Dupe?
Buvau grojęs jo renginyje kaip Dream Disco, tuomet jis papasakojo, kad ruošiasi startuoti leidyklą ir pasiūlė joje kažką išleisti. De Dupe – smagus vyrukas, man patiko tai, ką jis siūlė. Pažadėjo gražų viršelį ir vidinį voką, ir lipduką, ir dar žvakių su vyšnia ant viršaus, tad, žinoma, sutikau. Pažadą įvykdė – leidinys atrodė puikiai! Greičiausiai dar kažką „Bodello A Parigi“ išleisiu, jei pavyks įrašyti tinkamų kūrinių.
Ar tavo DJ setuose ir gyvuose pasirodymuose užkoduotos skirtingos žinios?
Nemanau. Abiejų esmė yra elektroninė muziką. DJ setai gal įvairiapusiškesni, nes juose galima išgirsti ne tik to, ką pats sukūriau.
FACT Mix 145: DJ Overdose by Fact Mix Archive on Mixcloud
Kiek tau svarbus pripažinimas – draugų, kolegų, gerbėjų? Ar domiesi, pavyzdžiui, kiek įrašų pardavei?
Žinoma, smagu, jei kažkas pasako komplimentą apie muziką ar konkretų kūrinį, bet ne dėl to kuriu muziką. Kuriu, nes man patinka, ir nežinočiau, ką daugiau veikti. Esu labai laimingas, kad galiu daryti tai, kam jaučiu aistrą.
Nesu išleidęs tokių kūrinių, kurių būtų parduota labai daug kopijų. Mano muzika kreivesnė, tokios daug neparduosi.
Tiesa, kai pradėjau, įrašų apskritai nupirkdavo tris ar keturis kartus daugiau nei dabar.
Kaip manai, ar muzikantas turi teisę pragyventi iš kūrybos, ar visgi pajamos turėtų ateiti iš kitų sričių, o muzika turėtų išlikti šventa ir nesutepta pinigų?
Kiekvienam skirtingai. Vieni renkasi komercinį kelią, bet jame nesiseka, kiti lieka underground plotmėje, bet iš to visai neblogai pragyvena.
Labai svarbu tai, kiek laiko ir pastangų investuoji. Kuriant meną badauti neprivalu. Reikia būti įžvalgiam ir suvokti, kaip vieną ar kitą dalyką paversti produktu ar reklama.
Turi nemažai patirties, tad ar gali paklausęs debiutinio singlo pasakyti, ar žmogus turi šansą pasiekti kažką muzikoje?
Ne, ir net jei kažkas įrašo tikrai gerą pirmąjį kūrinį, sunku pasakyti ar jis apskritai toliau kurs. Naujos muzikos paprastai neseku, aišku, tenka šį tą išgirsti.
Ar pop, populiari muzika gali būti gera?
Žinoma, kodėl gi ne. Populiariuose žanruose tikrai daug geros muzikos pavyzdžių. Taip pat daug geros jos ten, kur reikia pasikapstyti, norint rasti perlų – tiek asmeninių, tiek galbūt tiesiog dar neatrastų masinio klausytojo.
Ką manai apie pastarųjų metų madą didžėjus kelti ant pjedestalų į tą vietą, kur anksčiau stovėjo tik rokeriai?
Roko žvaigždė yra šūdo vertas pavadinimas, kam tu jį beprisegtum. Atlikėją galima vertinti ir garbinti, bet visi mes kartas nuo karto prišikam į kelnes, o galiausiai įvyksta mūsų laidotuvės.
Ar kelionės po kitas šalis tau padeda kurti?
Taip, kartais grįžtu namo po gero gigo, galiu tą nuotaiką užkonservuoti kurdamas. Arba jei kažkas kitas grojo gerą muziką, kuri man patiko. Jei nepatiko, tai irgi gali būti postūmis. Įkvėpti, kaip ir išsunkti, gali bet kas.
Beje, ar dar gyvuoja tavo ir Alden Tyrell projektas „The Hasbeens“?
Kaip tik „Bordello A Parigi“ turi pasirodyti naujas įrašas, kuris tuo pačiu bus ir paskutinis šiame projekte. Paskutinis iš tų, kuriuos įrašėme drauge.
Ar esi bandęs dainuoti, o gal repuoti?
Taip, kai kuriuose įrašuose galima išgirsti mano balsa.
O kaip smagiau dirbasi – vienam ar su kolegom?
Beveik visa laiką dirbu vienas, bet kartais smagu ir bendrą projektą įvykdyti. Sakyčiau, 90/10.
Turbūt per tiek metų sukaupei pilną studiją įrangos, ar visgi stengiesi neapsikrauti daiktais?
Taip, dabar turiu daugiau, nei pradžioje – beveik niekada neparduodu to, ką esu įsigijęs. Bet tai – prabangos prekės, man daug nereikia. Neseniai persikrausčiau ir teko suktis labai kompaktiškoje studijoje su sintezatoriumi „Ensoniq ESQ-1“ ir pora ritmo mašinų – „Simmons Trixer“ ir „Roland TR-606 “. Tuomet per labai trumpą laiką spėjau sukurti apie dešimt kūrinių. Apribojimai kartais labai į naudą.
Taip pat vis grįžtu prie darbo kompiuteriu. Kartais labai daug muzikos įrašau taip, o tada pavargstu ir vėl pereinu prie hardwaro.
Nors muziką kuri seniai, leidinių kalendorius labiau užsipildė tik prieš keletą metų. Anksčiau buvo daug retesnis. Kodėl?
Iki tol ilgai galvojau, kaip pabaigti savo kūrinius. Rašyti dainas iš esmės išmokau „Novamen“ periodu. Taip pat yra laikotarpių, kai nedarau nieko, o kartais būnu labai produktyvus.
Ar eini į vakarėlius tūsintis, ne groti?
Nelabai. Kartais einu į barus, klubus matau tik atėjęs į pasirodymus. Kartais apsilankau, kai groja koks pažįstamas, taip pat retsykiais nutinka, kad išeinu išgerti, o po kiek laiko atsitokėjęs suprantu, kad esu klube.
Grįžtant prie tavo pseudonimo… Ar įmanoma perdozuoti muzikos?
Ne, nors muzika gali tapti kankinimo įrankiu. Mano muzikos tam nenaudoja, bent jau nesu apie tai girdėjęs, tad viskas tvarkoj.
www.soundcloud.com/jayoverdose
www.youtube.com/jayoverdose
STRCAMP