Lone: „Jei kūryboje atspindėčiau tai, ką regiu tikrovėje, ji būtų daug tamsesnė ir niūresnė. Dabar ji paremta fantazijomis“
Daina Dubauskaitė 2011-03-01 00:00
Ir kas galėjo pagalvoti, kad pokalbis su Lone, arba Matt Cutler, bus toks sudėtingas? Ne dėl paties pokabio fakto – surinkau numerį, paskambinau, pakalbėjom, ir tiek, bet turėjau įrašą perklausyti gal trisdešimt kartų, kad suvokčiau, ką pilietis iš Notingemo bando man pasakyti! Sunki žurnalistų duona, bet visuomet buvo įdomu sužinoti, kas slepiasi po magiškais atostogomis, saulės išblukintomis nuotraukomis, žaidimais ir įsipareigojimų nebuvimu dvelkiančiais kūriniais.
Tų kūrinių, kokybės prasme nepriekaištingų, o istoriškai primenančių kažkokius „senus gerus reivus“, išties daug, vien albumus vardinti prireiktų poros eilučių. Mano favoritas – 2008-ųjų „Lemurian“, „Werk Discs“ leidyklos lentyną papuošė „Ecstasy & Friends“, praėjusius metus Lone užbaigė jau savo kompanijoje „Magic Wire“ pasirodžiusiu „Emerald Fantasy Tracks“. Visa tai dedantis omėn vertėtų prisiminti, kad metų jam turbūt tiek, kiek statistiniam Lietuvos klubinėtojui – ne per daugiausiai.
„Mondayjazz“ vyrams šis atlikėjas tikrai patinka – vieną kartą gyvai jį išbandę „Sattoje“ šįkart svečią atsigabena į Vilniaus univermagą. Čia Lone su visa jaunųjų Lietuvos bytmeikerių svita – jau penktadienį. Hip!
Kaip laikaisi ir kas naujo?
Gyvenu gerai, o nauja yra tai, kad ruošiu naują albumą. Pastaruosius du mėnesius tą ir veikiu – bandau sukurti kiek galma daugiau naujos muzikos.
Kodėl apskritai kuri muziką?
Nesu tikras, jei atvirai. Jau taip seniai tai darau, kad sunku beatsiminti, kaip ir kodėl pradėjau. Tai įprotis, vos ne žalingas. Jei tik ilgiau nepakuriu... Na, o kai kuriu, esu lamingas. Todėl tiesiog tai darau.
Lone - Re-Schooling by factmag
O kaip kuri? Turi schemų ar sistemų sėkmingam darbui?
Įvairiai. Kartais idėją jau atsinešu į studiją, tada viskas gana paprasta. Ateinu, sudėlioju, gatava. Kai idėjų nėra, o įrašyti reikia, tiesiog sėdžiu, žaidžiu su garsais, klausausi, kas iš to išeina, ir atsispiriu nuo rezultato.
Sakei, įrašinėji albumą – bus jau turbūt penktas, o kur dar EP ir visa kita. Ar toks tavo kaip kūrėjo tikslas – išleisti kuo daugiau muzikos?
Yra ir labai daug neišleistų dalykų. Visuomet stengiuosi išleisti tuos, kurie geri, ir taip, noriu leidinių turėti kuo daugiau. Bet po šių metų ruošiuosi pailsėti. Bus dar vienas albumas, o tada imsiu atostogų.
O kaip grojimas gyvai? Patinka tai daryti, ar jauti prievolę pristatyti išleistą muziką?
Abu variantai gali būti teisingi. Ne visa mano muzika „veikia“ klubuose, nes ji tiesiog per lėta. Tai supratęs ir pastebėjęs ėmiau kurti ir „šokamesnę“, kad galėčiau ją atlikti gyvai. Taip ir man daug smagiau, kaip atlikėjui – visi ne stovi kaip įbesti, o juda, linguoja.
Kas labiausiai tave palaiko?
Mano seni draugai. Pavyzdžiui, turiu draugelį Luke. Pažįstu jį šimtą metų, ir jis mano muzikos klausė ir ją vertino nuo pat pradžių. Draugų parama man tikrai svarbi!
Vis dar gyveni ten pat, kur visada? Notingeme?
Ne, jau persikrausčiau į Mančesterį. Čia esu jau pusmetį. Visai smagu, daug geros muzikos, rimtų prodiuserių.
Kodėl persikraustei?
Mano mergina studijavo Mančesteryje, ir jai baigus mokslus turėjome apsispręsti, gyvensime čia ar grįšime į Notingemą. Mančesteryje smagiau, tai ir pasilikom.
Gal kada kelsiesi ir kur toliau?
Būtų smagu. Kur nors šilčiau. Nes čia taip blogai...
Ha, juk tavo albume „Lemurian“ kūriniai pavadinti visokių objektų, vietovių ir kitų šiltų kraštų artefaktų pavadinimais. Svajoji apie tas vietas?
Taip, taip... Svajoju! Taip bent mintimis ištrūkstu. Įsivaizduoju kažką tolimo, gražaus, šilto, ir tokias fantazijas perteikiu su savo muzika. Jei kūryboje atspindėčiau tai, ką regiu tikrovėje, ji būtų daug tamsesnė ir niūresnė. Dabar ji paremta fantazijomis. Būtų smagu tai pajausti iš tikrųjų ir įrašyti garso takelį savo aplinkai.
O gal tada kurtum odes niūriems ir pilkiems tėviškės vaizdams?
Haha! Ne, nemanau. Jei jau įsitaisyčiau šiltai, mano muzika turbūt būtų dar jausmingesnė ir šiltesnė.
Tarp neseniai išleistų „Emerald Fantasy Tracks“ yra „Petrcane Beach Track“. Jį įrašei galvodamas apie festivalį „Soundwave“ Kroatijoje, Adrijos jūros pakrantėje?
Esu grojęs tame paplūdimyje du kartus... Kūrinį įrašiau prieš dvejus metus, dar iki pirmosios kelionės į Petrcane. Tiesiog ruošiausi pasirodymui ir norėjau kažko specialiai jam, kažko, ką galėčiau groti ant jūros kranto.
Tai iki tol nebuvai buvęs Kroatijoje?
Ne, bet kai nuvykau ir pagrojau, viskas buvo labai gerai ir į temą.
O kaip tau sekasi su kitų žmonių kūryba? Patinka remiksuoti?
Ką tik baigiau remiksą grupei „Totally Enormous Extinct Dinosaurs“, ar kažkaip labai panašiai. Manau, tikrai geras išėjo. Atspindi ir manąjį muzikos supratimą, ir jų skambesį išlaiko.
Kas iš gyvenime sutiktų muzikos industrijos atstovų tau padėjo ar patiko labiausiai?
Daugelis sutiktų žmonių buvo geri. Praktiškai visi renginių organizatoriai, pas kuriuos teko groti, paliko gerą įspūdį. Mano vadybininkas – geras mano draugas. Visada palaiko ir padeda atlikėjas Bibio. Blogų veikėjų lyg ir nepamenu, che che.
Turi laiko klausyti ir vertinti kitų atlikėjų muziką?
Stengiuosi, bet jos tiek daug... Ir būtent geros. Krūvos. Neturiu jėgų paklausyti visko, kas domintų. Juk savo tiek turiu, kad jai suvirškinti reikia laiko!
Kaip jauteisi, kai pirmą kartą išgirdai apie nelegaliai vartojamą tavo kūrybą?
Keista buvo, bet nepasakyčiau, kad supykau. Anaiptol. Labai norėjau, kad žmonės mane tiesiog išgirstų. Dabar gal kiek kitaip, norisi, kad ir nusipirktų. Bet dabar daugiau pasirodau gyvai, taigi balansas yra, negali pykti.
Sutiktum visus įrašus atiduoti internetu nemokamai, bet už pasirodymus gauti daugiau pinigų?
Taip, tikrai taip. Bet man patinka fizinė leidyba. Vien dėl viršelių! Man tai labai svarbu. Todėl visiškai to neatsisakyčiau, nors iš realių pardavimų daug neuždirbu.
Ką prisimeni iš praėjusio vizito Vilniuje?
Buvo kreizi. Atsidūrėm kažkur nenusakomoj vietoj, o ten laukė tikrai daug žmonių, ėjusių iš proto dėl mano muzikos. Tai buvo keista. Kažkoks rūsys, pogrindis... Tikėjausi šiokio tokio susidomėjimo, o gavau daug daugiau. Grįžti bus įdomu.
Na, dabar laukia ne rūsys ir ne pogrindis – grosi sostinės panoramai iš prekybos centro!
Hahah, rimtai? Geras!
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS