1-800-DAINAD : ARCHYVAS : OMNI.LT SAULĖGRĄŽOS : Didžiosios D ir J

Nei ji, nei aplinkiniai gyventojai nepyko ir tuomet, kai niūrus kelių šimtų šokio ištroškusių laukimas prie įėjimo į pastatą, kuriame laukė įėjimas į "Exit", buvo praskaidrintas ne ką prastesnio, nei žadamas, vakarėlio transliacija iš masyvios garso sistemos. Ir čia vadinasi "atvažiavom ankstėliau" - buvo viso labo vienuolikta… Atlėgo sužinojus, kad dieną staigiai išgarsėjusi 50-ies aktyvistų komanda, atvažiavusi autobusu, vidun sulindo vos po devintos - didesnio šturmo galima buvo nebesitikėt.

Gudriai nustumta prie antrojo įėjimo prie durų užtrukau vos pusvalandį, nors buvo tokių, kurie, atvažiavę dešimtą, vidun pateko jau Satoshi pradėjus daužyt - vadinasi, prieš pat antrą. Nepateisinama - toks gražus klubas, o įėjimo nesuvaldo. Net stiklinė prekybcentrio siena drebėjo ir bangavo, lyg įspėdama, jog kitą kartą tokio antšlago gali ir nebeatlaikyt.

Na, bet klubas buvo jaukiai pilnas ir neleido liūdėti laukiant Satoshio bei užstrigusių draugų. Donatello iš peties šildė (bijau, jog kai kurie perkaito jau tuomet) minią su kūjo ir priekalo vertais šmotais, lengviausias iš kurių turbūt buvo Fred Everything -"Friday". Repo skyriuje tąnakt tvarkėsi Mamania ir netgi tom trumpom buvimo salėj akimirkom įtikindavo esantis geriausias iš geriausių. Atsimeni, sakiau, jog ten jaučiuosi, kaip klipe? Atmosfera dar paaštrėjusi - menkais sijonais apsirėdę merginos raivėsi, kurias nors kūno dalis padėję ant savo palydovų, o šie savo ruožtu seilėjo pirštus. Sau arba joms. Man buvo per karšta!

Progresyvesnei kultūrai dedikuotoj erdvėj tarp vargais negalais sutilpusių įvairaus stiliaus jaunuolių sutikau ne vieną klaidingai nurašytą "Exit" senbuvį. Anot pensijon vis dar nesiruošiančio Daliaus,"naujas trendas: pirmadienį bepietaujant sutikti kostiumuotus rimto veido jaunuolius, prieš porą dienų matytus reive, iš kurių tarp kitko prašei "popperso" uostelėt." Visi, prieš metus jau lankęsi japono šou, kaip vienas tvirtino negalėję praleisti paskutinės kovo nakties. Nuolankiai linkčiojau galva.

Nors ir pusiau suvokiau, jog kitą dieną iš savęs kikensiu, tarp antros ir penktos negalėjau nerėkti, kad Satoshi yra iš didžiųjų D ir J. Dvidešimt kartų rašiau žinutes sostinėn ir tiek pat kartų jas ištryniau - pagalvodavau, kad niekas nesupras ir neįvertins mano nuoširdžiai kliedesingų frazių. Šokau už mamą ir tėtį, kaip ir visi aplink. Vėl atsiminiau, kodėl mėgstu Kauną ir su džiaugsmu priiminėjau vandenį, saldainius, šypsenas ir kitas aplinkinių dovanas.

Per daug juoktis iš savęs kitą rytą vis tik neteko. Gavau užtikrintą porciją 10-ies balų vertos muzikos - tiek ne visai netikėtų techno sąskambių, tiek iškarpų iš mano jau numylėto ir draugams išdovanoto "Renaissance 3D". Įsijunk 10-ą minutę ir pasigarsink - suprasi, kodėl bandžiau galva pramušti lubas, tai išgirdusi (Ei, beje, per "Nesakyk Mamai!" vienas entuziastas beveik taip ir padarė - tik ne lubose, o sienoje skylę paliko). Du už manęs šokti bandę vaikinai tarėsi, jog japonui baigus groti, eis jam rankos spaust. Galėjo tai padaryti ir nedelsdami - kiti ir autografų spėjo prisirinkt. Tokio pagarbos diskžokėjui laipsnio dar nesupratau ir, matyt, nesuprasiu, bet tai akivaizdžiai parodo, "ant kiek" galima išvesti iš proto, ar ne?

Donatello sunkiai sekėsi tramdyt įsiaudrinusią minią - lygiai valandos baigti vakarėliui neužteko, ir tik prieš pat pusę septintos, pasibaigus antram "paskutiniam gabalui", audra nurimo. Ausyse nespengė - vis dar sukosi galvon įlindusios Satoshi melodijos.

Naktis baigėsi ne visiems - jau minėtas 50-ies būrys nusprendė vakarėlį pratęsti šalia Kauno marių, su kareiviška palapine ir kolonėlėmis. Netgi diskžokėjumi. Gaila tik, kad organizatorius pamiršo, jog žemė šlapia, o DJ aparatūrai sukrauti reikia stalo… Tikiuosi, plaučių uždegimu šiandien nesiskundžia niekas iš linksmojo autobuso.

Po tiek ir tokių potyrių šeštadienį turėjau jėgų tik menkai dozelei kino bei pagarbos Pagalvei atidavimui. Šis, išdidžiai atkišęs per dešimtmetį užsitarnautą pilvą, tai yra, per jį perjuostą tikrą tautinę juostą su išaustu užrašu "Techstylism" (Androido dovana), porino apie pirmąjį vakarėlį su juostiniais magnetofonais bei kita pačių meistrauta technika, ir atrodė labai patenkintas. Aš likau patenkinta tuoj po to, kai dovanų gavau šventinį kompaktą, ir skubėjau laukti nenusakomai intensyvaus sekmadienio.