Kiki iš Berlyno atsakinėja!
Berlyno diskotekų išdykėlis, Ellen Allien šeimos „BPitch Control“ narys Kiki ateinantį penktadienį (lapkričio 14 d.) jau trečiąkart viešės Vilniuje. Šįkart jo vizito proga – smagių vardų serija „Natūraliai“, reziduosianti „Woo“. Taigi, Kiki atskrenda, aš – kalbinu.
Trečias kartas Lietuvoje – tai jau nepadoriai daug! Ką gero prisimeni iš praėjusių savo vizitų?
Vien gerus dalykus. Pas jus smagu, minia mėgsta naują muziką. Tiesa, iki šiol esu grojęs tik „Gravity“, tad nekantrauju pažiūrėti, kas per velnias yra „Woo“.
Ar elektroninė muzika gali būti vadinama „natūralia“?
Taip, jei turime omenyje, kad jos ritmai atitinka tuos, kurie gimsta mūsų organizme – pavyzdžiui, širdies plakimą. Todėl ši muzika ir veikia natūraliai. O man asmeniškai, kaip veikla, tai atrodo pats natūraliausias dalykas!
Prieš kelerius metus teigei, kad didžėjavimą laikai hobiu. Nuomonė nepasikeitė?
Taip, tai vis dar hobis, nes dievinu šią veiklą, ir net praėjus daugybei metų vis dar linksminuosi tiek kurdamas, tiek grodamas. Žinoma, kartais nuo visų tų kelionių ir buvimo užimtam ištisą parą tai ima atrodyti darbu, bet aš tikrai nesiskundžiu.
Gal turi kokių ritualų, padedančių taip stipriai pasirodyti už pulto?
Mano ritualas – neturėti ritualų! Nėra formulės, kurią sekčiau – kiekvienąkart pradedu nuo nulio ir vystau naktį priklausomai nuo žmonių reakcijų. Kaip didžėjus, puikiai žinau, kokie įrašai slepiasi mano krepšyje, bet tikrai niekada neįsivaizduoju, kuo baigsiu setą. Visa tai – bendravimas ir improvizacijos.
Ar kada kokia kita šeima bandė tave pervilioti iš „BPitch Control“?
Prieš susidėdamas su „BPitch Control“ nemažai dirbau su „Crosstown Rebels“, tiesa, vėliau tai baigėsi, nors iki šiol dažnai groju su Damian Lazarus – štai kad ir prėjusį savaitgalį, kuomet kartu šėlom Meksike. Dar keletą įrašų esu išleidęs su kolega suomiu Sasse, jo kompanijoje „Mood Music“.
Kodėl vienam leidiniui esi pasivadinęs „Dieter Schmidt“?
Kartą pas juos išleisti kūrinį manęs paprašė „Kitsune“. Deja, laikas sutapo su pirmojo mano albumo darbais, taigi buvau kiek apipančiotas kontrakto.  Nusprendžiau susikurti „alter ego“, ir Dieter Schmidt buvo absurdiškiausias vardas, kuris galėjo gimti per tokį trumpą laiką. Sukūrėm dar ir istoriją apie tai, kad ponas Schmidtas Šaltojo karo laikais buvo vokiečių šnipas Berlyne. Štai kodėl kūrinio pavadinimas – „Morse Codes From The Cold War“.
Kas gi naujo laukia iš Kiki?
2009-ųjų balandį „BPitch Control“ išleis naują, antrąjį mano albumą. Esu labai juo patenkintas – manau, tai geriausia iki šiol mano sukurta muzika!
Turi dukrelę. Ar ji jau didžėjauja? Ką klauso?
Turint omenyje, kad jai – tik aštuoneri, mano dukra turi tikrai gerą skonį! Ji klauso „Gorillaz“, „Hot Chip“ ir panašiai.
Kokią metro liniją Berlyne mėgsti labiausiai?
Turbūt labiausiai padedanti – „Ringbahn“. Jos prisireikia norint pasiekti tiek oro uostus, tiek daugelį kitų vietų.
Kas buvo sunkiausia mokantis vokiečių kalbą?
Absoliučiai viskas. Dešimt metų vokiečių mokiausi mokykloje, bet pirmąkart atsidūręs Berlyne vis tiek neišvengiau problemų…
Kai dar Suomijoje grodavai mokyklos diskotekose, ko labiausiai bijodavai?
Matyt, turėjau bijoti, bet visgi būdavai pakankamai drąsus ir grodavau muziką, kuri patikdavo tik man ir dar porai draugų – hip-hop ir seną acid house. Kitiems, kurie tuo metu klausydavo „Guns’N’Roses“ ar Kylie, nepalikdavau labai gero įspūdžio…
Ar Kalėdų senelis tikrai gyvena Suomijoje?
Be abejo. Jo adresas – Korvatunturi!
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS