1-800-DAINAD : YRA : Nemokamas įėjimas į niekur

Štai dažniausiai pasitaikantys argumentai už nemokamą įėjimą (dažnai tinka ir svečių sąrašui). Perspėjimas – nekalbu čia apie nesavaitgalinius kamerinius pasisėdėjimus baruose, kaip „Minimal Mondays“ ar panašios ilgametės tradicijos, nes tai šiek tiek kita kategorija. Apsistoju ties savaitgaliu, naktine šokių aikštele ir garsia muzika bei ją grojančiais Lietuvos ar net užsienio atlikėjais. Gaila, bet ne vieną argumentą esu ir pati naudojusi, todėl akmenį metu visų pirma į save ir savo aplinką.

Taigi aš daugiau išleisiu bare, padarysiu tokią pačią apyvartą, koks kam skirtumas.

Kaip kuris baras tvarkosi biudžetus, ne mano reikalas (kartais skirtumo nėra, kartais yra, nes atlikėjai gauna algą nuo durų) bet atmazas šiek tiek net graudus. Ta prasme, alkoholiui negaila, o va atlikėjui jau gaila? Baikit juokus. Bent jau garsiai nesakytumėt.

Galiu daugiau renginių patikrint per vakarą, kai nemokamas įėjimas, neprivalau pasilikt.

Taip, ir tada visi vaikšto visą naktį po taškus, nes „neįsipareigojo“. Nemanau, kad atlikėjui labai įdomu pasirodyt migruojantiems paukščiams, kurie net striukių kartais nenusiima. Aišku, kai kuriems svarbiausia yra groti, o kur ir kaip, nebe taip svarbu. Bet gatvės muzikantai dažniausiai ir lieka gatvės muzikantais.

Neverti tie didžėjai mano pinigų / Nematau už ką mokėt.

Bet kai įrašo į sąrašą mokamam vakarėly, tai eini, o kai groja, tai šoki, ar ne? Ir bendraut kažkaip maloniau, kai fonas sudarytas tam tinkamas ir dar prisitaikantis prie paros bei metų laiko. Tai gal visgi didžėjus, programos vedėjas, atlikėjas kažkuo vertingesnis už kažkada vadybininko įrašytą kompaktinį diską ar radijo tašką?

Neturiu pinigų.

Užsidirbk. Arba atsisiųsk tūsą iš interneto.

Kiti daro nemokamą įėjimą, tai ir mes darysim, nes kitaip nepakonkuruosim.

Ne, tai visada juk geriausia yra daryti taip, kaip daro kiti. Galima ir visiems draugiškai užsidaryti, nes neapsimoka. Negi nėra kitų konkurencijos būdų?

Pripratinsim žmones prie vietos nemokamu įėjimu, o po to apmokestinsim.

Deja, jei jau žmonės įpras nemokėti, tai po to iš jų tuos 20 Lt išgręžti gali tapti misija neįmanoma. Nes juk yra kitų vietų aplink, kurios kainų politikos nepakeis.

O šiaip realiai tai už ką žmonės nori šiais laikais mokėti? Už įėjimą mokėti nenori, už albumus mokėti nenori, bet va išgerti ir parūkyti tai visada, ir dar su arbatpinigiais.

Arba tiesiog daugeliui ta muzika tikrai yra žemesnėje vietoje, nei kiti malonumai (teatrai juk pilni). Tada jau nieko nepadarysi. Bet tada nereikia apsimetinėti „kultūros puoselėtojais“, kai muzika tėra būdas pritraukti gėrėjus, ir niekam nesvarbu, ar garso kokybė gera, atlikėjui patogu, jis patenkintas, plakatai skoningi ir taip toliau.

Dar galima prisitaikant prie temos pridėti, kad bilietų į renginius kainos Lietuvoje negali būti mažesnės, nei yra, nes užsienio atlikėjai dažniausiai neturi geografinių pagal nacionalinius šalių atlyginimų vidurkius paskaičiuotų įkainių, kad ir kaip tai būtų teisinga bei logiška. Patikėkit, renginių organizatoriai aiškinimui apie Lietuvos situaciją laiko skiria daug. Bet tokiu atveju, kai mato skirtingus pasiūlymus iš skirtingų šalių, atlikėjai turi teisę rinktis, nes, jei ką, albumų neparduoda, tai gyvena iš pasirodymų. Dar pridedam nepatogius skrydžius į Europos centrą ir tai, kad organizatoriai, dirba ir tam, kad užsidirbtų. Juk faina užsidirbti.

Netepsim – nevažiuos. Aišku, visko būna ir visko reikia, tai rėmėjas koks dosnus pasitaiko, tai proga tokia, kad norisi nemokamai sukviesti. Bet tada ir vertinga, kai ne kasdien.