Centrui - ne
Daina Dubauskaitė 2005-09-12 00:00
Ar penktadienį Vilniaus centre buvo bent penki šimtai žmonių? Vis dar galvoju, kad sunkiai - pagaliau ir už jo ribų yra ką apsilankymu pagerbti.
Pirmasis kelionės taškas turi galimybių tapti tradiciniu. Ne pirmą mėnesį veikianti, bet strategiškai gan keistoj vietoj esanti picerija "Casa Nova" pagaliau įsileido vidun ir vakarinę/naktinę ne picų mėgėjų publiką. Žinoma, ne patys šeimininkai tokią gražią idėją mestelėjo - ačiū Justei ir Saniai, ne pirmus metus nakties religiją išpažįstantiems, už atkaklumą.
Startiniam vakarui pasikviesta Jolita Pabludo (pablūdo?) - irgi geriau, nei gerai. Visi norintys galėjo asmeniškai jaunąją pasaulio užkariautoją pasveikinti su greitu metu įvyksiančia kelione Sietlan, "Red Bull Music Academy" sesijon . Pirmoji lietuvė, peržengusi šio šokių muzikos Oksfordo slenkstį!
Ir netgi po tokių pasiekimų ar turint omeny, kad yra viena iš nedaugelio tautiečių merginų diskžokėjų, mums Jolita - ne pati žinomiausia. Pažinčiai galėčiau pasiūlyti kalėdinį jos ir kolegės Arūnės (1.1) miksą, tačiau kaip juo pasidalyti - tikrai nežinau. Bet po to jau neabejotum, ką rinktis, kalendoriuje jos vardą išvydęs. Nupasakoti stiliaus net nebandysiu - eklektika visa tai, niekada neviršijanti organizmo pulso, o kaip tik jį nuraminanti ir sofoje giliau panerti prašanti.
Bet ne per giliai - prieš dvyliktą jau jaučiausi kaip tik taip, kaip reikia jaustis prieš šokių pilną naktį - darbo savaitė nuplauta muzika ir arbata, kūnas pailsintas, belieka kuo greičiau lėkti į antrąji tašką.
Šis tradicine susitikimo vieta greičiausiai netaps - ne tam skirtas. Greičiau jau čiuožinėti. Nors... dabar, praneša spauda, visokie ne su ledu susiję renginiai vis dažniau okupuos areną. Šiaip ar taip, "Pure Future" artimiausią mėnesį didelių reivų nežada, o ir prižadėję naujos originalios vietos vėl ieškoti turėtų. Juk tiek dar pilių ir panašių atrakcijų turime.
Taigi. Iš pradžių buvo visai nelinksma - koridoriai aplink areną tokie bauginamai šviesūs, baras toks pilnas laukinukų, klausinėjančių: "A kas čia tokia per pica "Margarita"?" Salė, nuosavo Sashos pagalbininko apšildoma, tokia nejauki, garsas apačioje toks per ausis su pjūklu braukiantis...
Tą valandą iki pranašo nužengimo žemėn praleidau, che, šį kartą neslėpsiu, VIP skirtoj daly - be manęs, ten dar koks 1000 tokiomis pat apyrankėm puošėsi, taigi laikas besižvalgant ir bebendraujant neprailgo. Visų sluoksnių ir sričių atstovai rinkosi - diskžokėjai (ir electro, ir house, ir breaks) + manekenės (visa amžiaus gama), redaktoriai + aktoriai, "pijarščikai" + menininkai, žurnalistai + sportininkai... Na, visus gi reikia pakviesti kaip visada, ar ne?
Tie, kurie pirko teisę būti svarbūs (fenomenas), vis dėlto turėjo nusivilti - nei atskiro sanmazgo, nei lūžtančio nuo gėrybių baro. Anas siūlė beveik tik degtinę ir redbulį nuolat ne mūsų naudai besikeičiančiomis kainomis. Malonu, kad erzinančio akcento savininkas per garsiakalbius pačiu laiku paskelbė apie tikrąją nakties pradžią - greit ja pasidžiaugti nebūtų likę kam, nes reiveriai juk sugeba ištuštinti net ir pačius atgrasiausius barus.
Dar kartą surizikavau ir vėl leidaus apačion, tarp kelių tūkstančių paprastų mirtingųjų - juk prieš Sashą mes visi lygūs. Guma tempiama buvo įvairiais būdais - istorija apie 1969 metų rugsėjo 4-ąją, countdownu, tada trejeto minučių tirlipirlinimu. Na, bet čia tik iki pirmo prichodo. Tada jau viskas nuriedėjo neribotu greičiu pragaro link. Gaila, garsą sureguliavo dar vėliau, taigi ausų ilsint ėjau dienos šviesos link. Buvau palydėta superlietučio - žemai lenkiuosi jį sumąsčiusiam už originalumą ir naudingumą!
Dar vienas privalomas pabendravimų epizodas ir tada jau spjoviau į tokius nereikšmingus dalykus kaip klausa ir prisijungiau prie bendraminčių toj nelaimingoj ložėj. Nelaiminga, nes labai jau sunku į ją patekti - nei turėklų kokių, nei švieselių palei kojas - kristum, tai niekas net nepastebėtų... Bet ir tai nebebuvo svarbu. Nes širdyje prichodas jau sekė prichodą vien dėl to, kad ten, už kelių šimtų metrų, scenos tamsos apsuptas - Sasha. Meilė per atstumą, pirma ir paskutinė. Kas tas Zabiela, kas tie "Deep Dish"? Viską pamiršau ir visų išsižadėjau.
Kėliau vidurinį pirštą niekingai ant kėdžių sudribusiems. Plojau ir žavėjausi ant turėklų belipančiais, nes savisaugos instinkto, deja, nespėjau prarasti. Bandžiau atsekti, ką, po galais, jis ten groja, bet sekėsi sunkiai - labai jau įvairu. Na, esu beveik tikra, kad keletą perlų iš senesnių Sashos rinkinių girdėjau. O visa kita - ta pati madinga eklektika nuo house iki breaks. Kol kas niekas neišrado geriau, ką? Tada gaudžiau tūkstančius pseudoeurų ir svaidžiau juos atgal tiems apačioje (šito epizodo būtinybės vis dėlto nelabai supratau). Ir tik išvydusi lytinio akto imitaciją ant go go pakylos, pagalvojau, kad man tikriausiai jau paskutinioji. Pasirodo, bent jau ne man vienai!
Ketvirtą ryto nebelaikė kojos, o draugams - nervai. Vienas reikalavo sulčių prie degtinės, kitas - miesto centro, trečias - nebeatsimenu ko, taigi tada palikom Ledo rūmus. Nors salei iki tuščios dar buvo toli... Vadinasi, ne veltui visos pastangos. O galėjo nutikti ir šiek tiek "juokingiau" - "DJ Mag" rašė, o jį skaitęs man perpasakojo, kad neseniai vienam iš Londono klubų Sasha, cituoju, "visai grybą nupjovė, kilbasino nesąmones nekreipdamas dėmesio į tuštėjančią salę". Šypsausi.
Mano vertinimu, naktis - penkiskart geresnė už Trakus (pradžioj, tiesa, klaidingai maniau atvirkščiai), pusantro - už "Deep Dish" Kaune ir Carlą Coxą Roskilėj, dešimtkart - už Digweedą ten pat. Čia aš tik apie šio tipo vakarėlius. Su visais kitais lyginti būtų nepadoru ir net neįmanoma - kiek stilių, tiek nuomonių. Bet vis dėlto patenkintų po Ledo arenos (ypač tų iš VIP zonos) - daugiau nei paprastai! Tolerancijos kursų ir akiračio plėtimo padariniai?
Šios darbo savaitės rekomendacija - nepamiršt nueit į "AXX" filmus. Iki!
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS