1-800-DAINAD : ARCHYVAS : PRAVDA : Louie Austen: „Myspace”, „iTunes” ir „Youtube” - šiandienos industrijos simboliai
Louie Austen: „Myspace”, „iTunes” ir „Youtube” - šiandienos industrijos simboliai
Kai visiems savo draugams puldavau pasakoti internete susipažinusi su pačiu Louie Austen, jie tik keistai iškreipdavo antakius. Tuomet puldavau niūniuoti „I was hoping to see you tonight…”, ir net mano kreivo balso užtekdavo, kad antakiai įgautų šypsenos formą. Nesubrendęs, nesusitupėjęs ir nepragėręs balso vienietis Louie Austen džiaugiasi nauju albumu „Iguana”, pilnu gyvenimo džiaugsmo, ir kalbasi su Lietuva. Girdėjau, ir atvažiuoti norėtų – aū, organizatoriai!
_Jis yra Dainininkas
_Viena Jo miestas
_Emigracija Yra lipęs ant Niujorko, Pitsburgo, Las Vegaso, Australijos bei Pietų Afrikos miestų scenų
_Amžius Daugiau nei 60
_1999 Tais metais aksominį Louie balsą įsuko pavojingas elektronikos pasaulis
_„Consequences” Pirmasis „jaunuoliškas” Louie albumas
_„Hoping” Stebuklingoje „Swayzak” kompiliacijoje „Fabric11” besisukęs Louie hitas
_„Klein Records” Vienoje įsikūrusi Louie globojanti įrašų kompanija
_„Iguana” ką tik pasirodęs albumas
Kai visiems savo draugams puldavau pasakoti internete susipažinusi su pačiu Louie Austen, jie tik keistai iškreipdavo antakius. Tuomet puldavau niūniuoti „I was hoping to see you tonight…”, ir net mano kreivo balso užtekdavo, kad antakiai įgautų šypsenos formą. Nesubrendęs, nesusitupėjęs ir nepragėręs balso vienietis Louie Austen džiaugiasi nauju albumu „Iguana”, pilnu gyvenimo džiaugsmo, ir kalbasi su Lietuva. Girdėjau, ir atvažiuoti norėtų – aū, organizatoriai!
Kaip atrodo tavo dabartinis karjeros laiptelis?
Išleidau albumą „Iguana” ir koncertuoju tiek, kiek galiu. Noriu padainuoti visuose įmanomuose klubuose. Vidutiniškai 150 pasirodymų per metus, neblogai, a?
Neblogai… O ar susitapatini save su albumo herojumi iguana?
Taip. Manau, kad esu savotiška muzikinė iguana. Žmonės šioje sferoje dažnai atrodo kaip George Clooney ar Bradas Pittas, o aš? Ką aš? Turiu nuolatos kovoti dėl moterų ir muzikologų dėmesio. Iguana – negražus gyvūnas, toks ir aš. Dirbu daug, bet tai man patinka. Patinka, kai dėmesys, kurio sulaukiu koncerto metu, būna užtarnautas mano pačio rankomis, atsiprašau, balsu.
Pirmąjį klubinėtojų ausims mielą albumą „Consequences” išleidai 1999-aisiais. Kuo pasikeitė tavo gyvenimas įžengus į diskoteką?
Absoliučiai viskuo. Dvidešimt penkerius metus vakaras po vakaro dirbau šou klubuose kaip dainininkas, dažniausiai – kaip Franko Sinatros antrininkas. Vadinasi, Franko Sinatros amžininkams. O pastaruosius septynerius metus esu apsuptas jaunų žavių bendradarbių, ir, tiesą sakant, pats jaučiuosi kaip studentas. Su savo amžiaus grupės žmonėms net nesugebu tinkamai diskutuoti – jie man per seni ir per rimti.
O kaip dabar jautiesi lyginamas su Frank Sinatra?
Nesmagiai. Nebe smagiai. Ir jo dainas dainuoti man nebesmagu – jokių būgnų, jokio ritmo. Tai visiškai nebe man.
Ar su savo jaunaisiais draugais vaikštai ir linksmintis?
Ne, nes, kaip jau sakiau, dirbu 150 naktų per metus. Susidaro 300 dienų kelyje, o likusias 65 be pertraukos kuriu ir klausau muzikos. Kuriu, klausau, važiuoju, dainuoju – toks mano ciklas.
Esi susimąstęs apie pensiją?
Ne, baik tu. Aš mirsiu ant scenos.
O kokią dainą tuo metu dainuosi? Mėgstamiausią?
Gal. Galbūt „Can’t Stop Loving You”, ji labai graži, nes skirta labai gražiai mano buvusiai merginai. Arba „You Make My Heart Boom Boom”. Ši niekam neskirta, bet tokį sakinį perskaičiau Londone, viešbutyje „Great Eastern Hotel”, tiesiai virš recepcijos. Ir įsiminiau amžiams.
Ar turi svajonių dueto partnerį?
Jų labai daug ir įvairių. Šimtai prodiuserių, su kuriais norėčiau dirbti, šimtai balsų, kurie derėtų prie mano. Domiuosi tiek elektronine, tiek senesnio kirpimo muzika – mielai į kompaniją pasikviesčiau „Akufen”, Miles Davisą – jis vienas mano mylimiausių, Barry White, Johną Coltraine, “Coldplay” ar “Scissor Sisters”. Net „Die Fantastischen Vier” – daugelis negali patikėti, kad tikrai juos mėgstu. Bet repas jėga, ypač vokiškas.
Manau, geriausias atlikėjas pasaulyje ir mūsų eroje – Michaelas Jacksonas. Su juo dirbti būtų didelė garbė, bet kad paskutiniu metu jis užsiėmęs kitais dalykais… Beje, kažkodėl paskutiniu metu muzikinėje scenoje – tiek pop, tiek r’n’b ar elektronikoje – sparčiai padaugėjo moterų. Labai įdomu, anksčiau to nebūdavo. Ir man tai daugiau, nei patinka – moterys muziką padaro daug įdomesne, o duetus – subtilesniais.
Ar šiandienos muzikos industrijoje matai daug blogybių?
Tikrai ne. Manau, fantastiška yra tai, kad muzika tapo tokia prieinama. Kiekvienas savo kompiuterio, “iPodo” ar kito įrenginio pagalba gali laisvai susisiekti su bet kokiu trokštamu ir mėgstamu atlikėju, tuo pačiu atrasti šimtus dar geresnių naujų, pats dalyvauti muzikos gimimo procese. Tokios plaformos, kaip „Myspace”, „iTunes” ir „Youtube”, man atrodo šiandienos industrijos simboliai, kurių pagalba įmanoma viskas. Šiandienos muzika apima daugelį dimensijų, ir tai tiesiog puiku. Ir patogu – nebeprivalau pirkti viso albumo, jei noriu tik vienos dainos!
Tiesa, nelabai gerai yra tai, kad pastaraisiais metais mirė tikrai daug žavingų scenos atstovų. Lutheris Vandhrossas, Barry White, James Brownas. Man jų trūksta. Bet visa kita – teigiama, o ateitis – fantastiška.
Tai kas gi sukasi tavo „iPode”?
Praktiškai vien tik nauja mano draugų muzika. Tai mano hobis – susirenku viską, ką man siunčia, susimetu į grotuvą ir mėgaujuosi. Jei iš tiesų pavyksta pasimėgauti, apgalvoju dueto galimybę. Net radijo neturiu kada klausyti – paprastai per savaitę gaunu apie 30 naujų kūrinių ruošinių, ir, jei užkimbu, sėdu prie pianino, tobulinu melodiją, rašau tekstus.
Pabaikim liūdnai. Koks tavo paskutinis nusivylimas?
Filmas „Kvepalai”. Mačiau prieš kelis mėnesius, ir net nuliūdau, koks blogas. O paskutinis matytas filmas buvo „Ir velnias dėvi Pradą”, na, bet tik dėl to, kad mano mergina dirba mados versle. Nesiseka man su filmais.
DISKOTEKOS