Saikas valdo. Praėjusį savaitgalį praleidau namuose, dar prieš tai išėjau tik penktadienį, bet buvo taip nyku, kad net neturėjau ką papasakoti. Užtai šįkart, pailsėjusi ir pasiilgusi, penktadienį kapojau desertine šakute ir gėrėjausi viskuo, ką man siūlė Vilnius. Nors ir ne viską spėjau.
Visų pirma išleidau nusipelnytų atostogų Loraną Vaitkų, tad „Mix Sube“ tvarkiausi vienut vienutėlė. Į veiksmų, Apparat, Martyn ir kitus smarkuolius į eterį vedančių, seką neabejotinai įsipynė sekundės pertraukėlės, o ir prakalba galvoje prieš laidą skambėjo kažkaip rimčiau, nei pavyko, bet Saulty miksas antrąją valandą atpirko visas pastangas. Už radijo studijos kampo paliktas disco ir pareigose pakeltas house, žodžiu, bus ką paklausyti ir penktadienį šventusiems ne prie imtuvų. Tiesa, kai į internetą grįš Loranas.
Įžangai rinkausi „Briusly“ – dar ne „Opium“, nes vienuoliktą valandą šokti dar kiek per anksti. „Downtown Party Network“ pagrindinėse kolonėlėse su „Love In Slow Motion“ viršutiniam sluoksniui. Visgi ir St. Stereo iš pradžių neįveikė vėlyvai vakarieniavusių, todėl pasinaudojau proga ir ėjau į ŠMC kavinę.
Joje – keliolika nepretenzingą ir visko mačiusį barą gyvenimo atrama pasirinkusių megztiniuotų jaunuolių (ar tik gerai išsilaikiusių), nerūpestingai susišukavusių plaukus taip, kad atrodytų „ką tik nuo lentos“. „Surf Through Rock Country“ septintosios serijos žvaigždė Justas Fresh dar tik apšilinėjo pats, plokštelių griovius tuo tarpu vaškavo Synthsoulsizer su kolega. Ramu, gitaringa ir gal per švelnu penkioms darbo dienoms nuskalauti. Bet tai buvo tik pradžia, spėju, kad vėliau surfabilio programa įsiūbavo šokius.
Islandijos rajone atmosfera tuo tarpu tankėjo. Į „Briusly“ barmenų rankas atsidavinėjo vis gausesnis būrys nieko fizinio negaminančių industrijų atstovų, ir, nežinau, keista tai, ar ne, didesnioji dalis jų liko viršuje, nė nesuteikdami šanso „Opium“ šokių aikštelę baltame house dūmų debesyje skandinusiam „Downtown Party Network“ duetui. Vėlgi, gali būti, kad per anksti tikėjausi anšlago, bet Saulty ir Bradka savo paruoštu ne per daug romantišku, bet tikrai estetišku įrašų arsenalu jo buvo nusipelnę. Pusę antros šokių aikštelėje su savimi suskaičiavau trylika žmonių ir išėjau į „+++“.
Ši dar niekad nenuvylusi serija kažkaip užskubėjo – pastarieji šokiai vyko prieš trejetą savaičių, ir, nors buvo įvairių gandų, organizatoriai visgi liko „Soul Box“ garso kokybės gerinti, neieškodami alternatyvų lokacijai. Tiksliau, jų neradę – ir iš tiesų, juk nerengsi techno sueigos „Salento“ ar „Berlin“. Vietos tai tikrai nepakaktų.
Taip, interesantų – nors šienauk. Maniau, pagrindinis srautas apslūgs ties vidurnakčiu, kuomet didžiajai daliai įėjimas tapo mokamu, bet ir dvi valandas po jo „Soul Box“ durų nesimatė per galvas ir kūnus. Manau, problemą išspręstų elementari tvorelė, atskirianti bent jau įeinančius ir išeinančius, arba tuos, kurie eina pirmą kartą ar grįžta. Nes dabar nervinosi ne tik savo teises, bet ne pareigas išmanantys klubinėtojai, bet ir nesigėdinę to neslėpti apsaugos darbuotojai.
„Min_for“ komanda susitraukė iki vieno realiai Lietuvoje reziduojančio didžėjaus (ir Ernestas Sadau, ir Shn toje pačioje ūkanotoje saloje), bet tai programos negadino, nes „Partyzanų“ Mantas T. spėja į visus iš Vokietijos skraidinančius lėktuvus, o Nostrai netrukdo net ramentai. Aha! Tiesa, pastarasis vis nepasimoko iš savo klaidų, sukeltų per didelio barmenų vaišingumo. Daugeliui didžėjų groti sklandžiai tai netrukdo, bet tikrai ne visiems… Visgi techno aptaškyta nuotaika juodajame „Soul Box“ apskritime buvo net labai up, prakaitas žliaugė neapdairiai rudeninėmis kai kurių statinės silkių aprangomis, po kojomis raitėsi stiklinės ir šiaudeliai. Visa tai sudarė puikų gruntą patobulėjusiam, paįdomėjusiam ir pastiprėjusiam Calli gyvam koncertui. Bravo bis!
Puse ausies dar pasidžiaugiau žemąja, ar mažąja, ar tiesiog baro erdve, kur debiutavo „+++“ kas mėnesį ieškomas naujokas. Šįkart tai LSAR, pozityvaus veido ir stoto, taip pat ir įrašų bagažo, savininkas iš Kauno. Manau, išmaniai susitvarkė su antrosios ir todėl ne svarbiausios erdvės nuotaika.
Tada įvyko tai, ko širdyje norėjau, bet tikrai nesitikėjau, kad pavyks. Penkiese sprukom į klubą „Relax“. Jam metų tikrai ne vieneri ir ne dveji, bet „Havana Social Club“ kaimynystėje esančiame taške iki šiol nebuvau apsilankiusi. Ir dabar negalėčiau pasakyti, koks gi jis yra iš tiesų, mat penktadienį ten tvarkėsi psy miškų žvėreliai. „Psychedelic Properties“ pamiršo antspaudą (ant dilbio iki šiol puikuojasi nenusiplaunantis smailas bei skaičius „38“, reiškiantis rūbinės numerėlį), užtat pasirūpino ne tik muzika (tiesa, ne jos įgarsinimu), bet ir absoliučiai visas plokštumas (na, išskyrus grindis) padengusiomis ir į kitas dimensijas perkėlusiomis dekoracijomis. Uch! Fluorescenciniai aukšti dažniai skrodė kojų raumenis, netrukau prisiminti, kaip gi reikia šokti pagal tamsius psy trance tunelius. Labai nematyta ir ne tokia marga, kaip vasaros festivaliuose, publika, bet veidai, nors ir nepažįstami, buvo šviesūs ir šilti. Siekė dalintis gėrimais, palaikyti už rankų ir visaip kitaip integruoti tuos, kuriems psy – tik reta pramoga. Tai yra, mus.
Nors eterio baimė nuotaiką vakaro pradžioje buvo kiek nusodinusi, baterija išseko tik apie penktą ryto. Po kelių valandų, šeštadieniui beprasidedant, pakirdau lyg po dvylikos, sapnai, jei tokių buvo, manęs nepasiekė. Vien gerais žodžiais visus keturis penktadienio nuotykio etapus minėjau ir vis dar miniu. Jaučiuosi net kažkokia pagerėjusi. Galbūt todėl, kad nesugadinau įspūdžio šeštadienį neužsibuvusi kiek atvėsusioje naktyje, ir manau, kad ateinantį savaitgalį klubus (bent jau Vilniaus) ir vėl apsuksiu lanku. Profilaktiškai.
P.S. Gandų gandas – „Satta“ tvarkosi reikalus, nes pasiilgo šokėjų. Nežinau nieko nei apie laiką, nei apie lokaciją.
P.P.S. Joks gandas – „Mix Subo“ gimtadienis „Soul Box“ vyks spalio 22-ą, o štai spalio28-osios laida taps visų penkerių metų eteryje kulminacija. Nes truks nuo 8 val. vakaro iki 8 val. ryto. Bus daug didžėjų ir netaisyklingos lietuvių kalbos!
P.P.S. visai nestruktūriškai ką tik atsiminiau, kad ketvirtadienį buvau margajame „Kablio“ rūsyje „XI20“. Vis dar fantastiški gitarą ir kompiuterį pasimatyman atvedę „Flesh Flash“ ir kanadiečiai „Handsome Furs“, tokie energingi, kad net atrodė, jog vaidina. Bet, kaip sakė prieš keletą metų juos Rygoje regėjusi Laura, tai tikrai nuoširdu. O pats klubas-vieta – dar nuoširdžiau. Renginiai – beveik visada koncertai,daug pogo, elektronikos visai mažai, tiesa, ambient ir noise nesvetimi – vyksta iš esmės kas savaitę, tad į Aguonų g. rekomenduoju užsukti bent jau aplinkos pakeitimui. Su savo gėrimais.