Laimėjo merginos
Daina Dubauskaitė 2006-09-11 00:00
Aš tikrai labai norėjau pamatyti "Daft Punk" ir Ian Browną, bet sistema sukilo prieš mane.
Trumpai tariant, šiuo metu neturiu jokio galiojančio kelionės dokumento (pagaliau suėjo 16-a ir vietoj vaikiškojo gaminuosi tikrą pasą), dėl to nesugebėjau išvykti į Varšuvos pasididžiavimą - festivalį "Summer of Music". Ai, už tai šeštadienio naktį pervariau net per keturis vakarėlius. Buvo dar ir penktas, bet jis be diskžokėjų, todėl nesiskaito.
"Intro" vis dar "Intro", kad ir kaip besidangstytų savo "intriškas" dėmes nuostabiausia muzika. "Golden Parazyth" sutraukė tikrą būrį vietoje įsmigusių būsimų fanų didžiojoje salėje, o mažesnėje "vienas garsas per minutę" taktika visus išguldė pasieniais. Mane ant kojų laikė ant sienos projektuojama videointriga.
Grįžau pas Parazitą. Truputį keista buvo matyti tuos iš susidomėjimo sustingusius veidus – mane jo muzika tuo tarpu veikė labai atpalaiduojančiai, netgi, sakyčiau, gundančiai. Norėjau dainuoti ir šokti. Bučiuoti atlikėjui ranką arba kaktą. Bet ką žmonės būtų pasakę?
IJO be trikdančių tylos pauzių perėmė visai ne prasto garso kontrolės vairą ir... šovė. Nuostabu, kaip šio klaipėdiškio live kartais skiriasi nuo studijinių įrašų. Naujasis „Sutemų“ išleistas albumas – toks melancholiškai džiazinis, vietomis netgi šventvagiškai nuobodus, o „Intro“ susirinkusius vaikinas pjaustė be skrupulų ir greitai. „Greitais būgnais“, kaip pasakytų per „Dublicate“ nugirstas jaunuolis. Išmušė šaltas prakaitas ir ėjau prisiglausti mažesnio intensyvumo salėje. Pakeliui mane suviliojo žinutės apie „Femme“ pasisekimą ir nenorėjimą niekur iš moterų šventės niekur išeiti.
"Ar jau čia sukt, ar jau čia?", klausinėjau savo bendrakeleivio, bet jo sąmonė truputį atsijunginėjo, taigi vos pataikėm į tą "aikštelę, nu prie "Minsko". Ne sausakimšą, bet gi tikrai ne visi linksmintis važiuoja automobiliais, ar ne? Artėjant prie atsimenančio oho-kokias-Sagos-diskotekas buvusio labai svarbaus pastato vis aktyviau per stiklą smelkėsi aštrūs kaip lazeris garsai ir patys lazeriai.
Pasitiko pati von Bismark! Išvaizdą 100 proc. suderinusi su maišomomis electro ir techno plytomis ispanė, tiesa, vos matoma iš po pulto ir masyvių ausinių, įprasmino tą vyrams nepasiekiamą moterišką jėgą muzikoje, kuri neatsiejama nuo įvaizdžio. Dvelkė reivo kvapu, ir iki pilnos laimės betrūko reiverių kupino rūmų vestibiulio. Bet nebuvo tuščia, nepagalvok – tiesiog visi buvo pažįstami ir dėl to labai susispaudę, nes intensyviai bendravo.
Už užuolaidų paslėptas kambarys-kavinė buvo vertas nerimo "O kur gi ta antra salė". Aukščiausios prabos naftalinas gerąja prasme. Sofos, šviestuvai, baras, oranžinė, kartais raudona, migla taip puikiai derėjo su Jolitos Pabludo minkštu hiphop, vėliau su niekšiškai dailia Julytės pasiūla - norėčiau ten eiti kas vakarą. Ir šokėjai, kas bernvakarius švenčiantys, kas mokslo metų pradžią (vis dar!) raitėsi lyg to naftalino užkandę - charmant.
VIP salė buvo dar labiau kitchy retro, bet, idant tai buvo VIP, per didelio antplūdžio nesulaukė. Suskaičiavau ten 7 personažus. A, gi nebuvo ir atskiros muzikos - tai ką gi ten veikti, atsiprašant?
Dar man labai patiko kiauliukų kaukėmis pasipuošę šokėjai. Gal taip įprasmino posakį "Visi vyrai kiaulės", nors tą vienintelę moterišką naktį?
"Galaxy". Na, kas čia dabar, kodėl ne visi geltonai žali, tfu, juodai raudoni? Po pasakojimų apie 99,9% baltą vakarėlį kažko tokio tikėjausi ir dabar. Deja, džinsų buvo daugiau, nei mano spintoje. O tualete nugirsto pokalbio metu viena mergina, vilkinti rudomis kelnėmis ir mėlyna "maikute", teisinosi ją užsipuolusiai ir perspėjusiai, kad gali išmesti: "Nu jo, mus jau bandė mesti, bet nepasidavėm, nes mes va iš kito miesto ir nežinojom nieko". Greičiau jau iš kito interneto.
Sultanas pradžioje buvo labai, po to blogai. Pradėjęs nuo stadioninio hauso, sultoniškai papiktinto,gana greitai nuklydo į labai jau tranziškas-elektroprogresiškas lankas, ir tai man nei karšta, nei vertinga. Gal kam vakarėlio vertę pakėlė nuogas krūtines bekratančios go go šokėjos, bet manau, kad dirbtinė aistra - kaip... guminė moteris.
Per „Boogaloo“ merginos visada „šeikina“ nuoširdžiai, tai sugalvojau aplankyt ir tą tašką. Braitoniečiai vyniojo seną, tokį seną, kad net visiems patinka, funk, ir šokėjėlių visgi nebuvo tiek jau daug. Žinoma, vėloka, bet ar padorūs klubinėtojai eina namo antrą? Ne!
Kaip tikri britai, Diesler ir Kidda savo oficialų vizitą lietuvoje baigė mėgiamiausia mano “Arctic Monkeys” bomba “When the Sun Goes Down”. Šefildiečiai ką tik laimėjo “Mercury” ir 20 tūkst. svarų, kietai.
Aš nieko nelaimėjau, ir nebeturėjau centų “ant kavos”, tai teko eiti miegoti. Iki pat sekmadienio vakaro… Kietai.
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS