Gruodžio 9-ąją į Lietuvą jau kokį ketvirtą kartą grįžta kaip niekad populiarus britų trance muzikos trio „Above & Beyond“. Na, arba didžioji jo dalis. Šiemet antrą studijinį albumą ir du miksus išleidę dešimt metų kartu kuriantys atlikėjai – penkti pagal populiarumą pasaulyje. Bent jau taip tvirtina tūkstančiai jų gerbėjų, atidavę balsus žurnalo „DJ Mag“ kasmet renkamame didžėjų TOP 100.
Apie šlovės kainą ir privalumus man telefonu papasakojo vienas „Above & Beyond“ sėkmės kaltininkų, trejetuko narys Jono Grant. DELFI skaitytojai regėjo trumpesnę interviu versiją, aš gi neištryniau ir išsamesnės.
Anjunabeats Volume 9 - Minimix by Above & Beyond on Mixcloud
Spalio pabaigoje paskelbtas šių metų DJ MAG TOP 100 – bene svarbiausias didžėjų reitingas pasaulyje. Jūs – penkti pagal populiarumą, kaip šią žinią priėmėte?
Būsiu atviras – per daug dėmesio į šį topą nekreipiame. Koncentruojamės į nuostabios muzikos kūrimą ir kokybiškus pasirodymus. Kita vertus, tikrai smagu, kai gerbėjai taip aistringai mus palaiko. Rezultatas – penktoji vieta – tikrai geras, bet tokie rinkimai nukreipia dėmesį nuo pačios muzikos.
Kai buvote jaunesni, turbūt tokie įvertinimai rūpėjo labiau?
Taip, tikrai taip. Jaunam, karjeros siekiančiam atlikėjui reitingai ir topai gali smarkiai pasitarnauti. Todėl tikrai verčiau savo „Facebook“ sienoje patalpinsiu kvietimą balsuoti už, mano manymu, talentingus naujokus, nei už savo grupę. Tai suteikia matomumo, o šis – visuomet gerai.
Sausį specialiu miksu paminėjote savo leidyklos „Anjunabeats“ (beje, pirma įkurta įrašų kompanija, ir tik šiek tiek vėliau susiformavo trijulė „Above & Beyond“) dešimtmetį, o ateinantį pirmadienį, lapkričio 13-ąją, parduotuvių lentynose pasirodys dvigubas diskas „Anjunabeats Vol. 9“. Kuo jis ypatingas, ar labiau pabrėžia 2011-ųjų skambesį, ar pristato, ko tikėtis kitąmet?
Kaip ir kasmet, labiau orientavomės į tai, kas bus karšta ateityje, nepamiršdami ir esminių besibaigiančių metų momentų. Taigi šįkart vertėtų atkreipti dėmesį į puikių, šviežiai skambančių, trance su electro house sumaniai derinančių atlikėjų Norin & Rad darbą „Bloom“; taip pat džiaugiamės rinkinyje turėdami labai gerą Maor Levi & Bluestone kūrinį „On Our Own“. Aišku, yra ir „Above & Beyond“ muzikos – pirmojoje mikso dalyje skambės „Formula Rossa“, dėl savo klubinio skambesio kiek netikęs antrajam mūsų albumui „Group Therapy“. Žodžiu, „Anjunabeats Vol. 9“ – į rytojų žvelgiantis darbas.
Paminėjai albumą „Group Therapy“. Išleidote jį vasarą, kaip diskui sekasi, kokie atsiliepimai?
Sekasi jam gerai, atsiliepimai – puikūs. Nieko nėra smagiau, negu gauti nuoširdžių klausytojų atsiliepimų elektroniniu paštu. O kur dar visos „Twitter“ platformoje rašomos žinutės – jos tokios tikros, nes publikuojamos tiesiog klausantis albumo! Tai antrasis mūsų albumas, bet pirmasis, kai jau egzistuoja „Twitter“, taigi tokios reakcijos – maloni naujiena.
Pasirodymų metu „Group Therapy“ kūrinius minia dainuoja choru, nes moka mintinai. Tai irgi labai malonu. Kai grodavom šią muziką iki albumo išleidimo, to, galima sakyti, trūko. Visi tik pratinosi. O dabar jau susigyveno, ir tai mums labai patinka.
Pavadinimą „Group Therapy“ interpretuočiau kaip „Above & Beyond“, kaip trio, privalumą. Tiesa?
Tai viena iš priežasčių. Muzika – tai terapija, o kai žmonės ateina į klubą ir šoka minioje, terapija virsta grupine, tiesa? Be to, tu teisi, mums, kaip kūrėjams, darbas trijulėje virsta terapija. Tai malonumas. Žodžiu, pavadinime telpa labai daug reikšmių.
Kada paskutinį kartą dirbai vienas?
Daugelį „Group Therapy“ kūrinių pradėjome po vieną. Kiekvienas atsinešdavome pradinės medžiagos, o konkrečius kūrinius užbaigdavome jau trise. Taigi vienam padirbėti tenka ne taip jau retai.
Ar norėtum susitelkti ties soline karjera?
Oi, ne, bent jau ne dabar. Kurti muziką man labai patinka, ir jaučiuosi puikiai darydamas tai su kolegomis iš „Above & Beyond“. Be to, solinei karjerai tiesiog neturėčiau laiko!
Daug, beprotiškai daug keliaujate. Kuriuose kraštuose jūsų paklausyti suplūsta didžiausios minios?
Manau, daugelis man pritartų, kad šokių muzikos žemėlapyje karščiausia šalis šiuo metu yra Jungtinės Amerikos Valstijos. Niekada nebūna liūdna ir Pietų Amerikoje. Žinoma, Europoje irgi yra nuostabių vietų. Juk šokių muzika interneto pagalba taip paplito, kad žmonės mūsų laukia visur. Na, gal tik Centrinėje Afrikoje daug gerbėjų neturime – atrodo, ten elektroninė muzika šaknų dar neįleido, nėra tvirtos scenos.
Kodėl būtent trance yra „minių muzika“?
Įdomu tai, kad šokių muzikos stiliai nebėra tokie gryni kaip anksčiau. House nėra tik house, trance nėra tik trance. Mūsų skambesys nėra grynas, jis ne toks greitas, kaip senovinis trance, bet vokalai, neatskiriama šios muzikos dalis, yra tai, kas mus ypač tvirtai sieja su publika. Be abejo, ir trance melodijos, kurios įsimena ir kitą rytą skamba žmonių galvose...
Ar trance gali pakeisti roko muziką, o didžėjai – roko žvaigždes?
Vietos tikrai yra – niekam nereikia nieko pakeisti. Tiesa, pastebėjau, kad, pavyzdžiui, JAV ne vienas atlikėjas siekia pradėti dirbti su šokių muzikos prodiuseriais. Ir tikrai neretai turime tokių pasiūlymų atsisakyti, nes, galų gale, tai nėra mūsų svajonių išsipildymas. Nebent tai būtų įdomus ir lygiavertis bendradarbiavimas. Taigi, grįžtant prie tavo klausimo, manau, elektroninė muzika randa vis daugiau vietos popkultūroje, bet ji nieko nekeičia, ji tiesiog papildo bendrą sceną.
Popžvaigždžių gyvenimo jums ragauti, spėju, vis tiek tenka. Įdomu, ar yra laiko išsitraukti piniginę atvykus į svečią šalį? Jus pasitinka išlipus iš lėktuvo, veža į viešbutį, vaišina vakariene, klube – gėrimais...
Cha cha! Koks juokingas klausimas! Taip, tenka išleisti ir asmeninių pinigų. Na, suvenyrai ir panašiai... Bet įprastai už vakarienes ir panašias pramogas nemokame, tai labai miela iš renginių organizatorių pusės!
Kokius suvenyrus perkate?
Kažką namams – kad ir tautodailę, meno dirbinius. Tiesa, aš, viešėdamas Valstijose, vis atsiduriu „Apple“ parduotuvėse... Cha cha! O neseniai viešėdamas Tailande pirkau fotoaparatą.
Kaip manai, ar pasikeitei kaip žmogus per dešimt tokios aktyvios karjeros metų?
Žinoma... Kelionės – nuostabu. Esu daug atviresnis pasauliui, nei anksčiau. Be to, nors dirbdamas tokį darbą negaliu pakankamai laiko skirti šeimai ir draugams, pakanka ilgų valandų kelionių metu pagalvoti apie jų prasmę ir reikalingumą. Gyvenant Londone tai pamiršti, o kai atsiduri kitame pasaulio gale ir turi devynias valandas laukti, yra apie ką pafilosofuoti. Tai naudinga.
Dirbate tam, kad kiti linksmintųsi. Ar netenka pavydėti klubuose gerai ir nerūpestingai laiką leidžiantiems žmonėms?
Hm, kažin ar pažįstu bent vieną didžėjų, kuris laisvą vakarą norėtų eiti į naktinį klubą! Jei jie ir klauso šokių muzikos, tai daro gulėdami prie baseino! Mūsų poilsis su šokių aikštele mažai susijęs.
Nors, aišku, kartais pagalvoju apie tai, kad smagu būtų pasijausti jaunu ir naiviu, tokiu, koks eidavau į klubus prieš susiburiant „Above & Beyond“. Pasiilgstu tos mistikos – ji niekada negrįš, tenka stebuklų ieškoti kitose srityse.
Naujieji Metai, Kalėdos – renkatės šeimą ar darbą?
Beveik visuomet darbą. Naujųjų Metų išvakarės, Kūčios, antra Kalėdų diena... Žinoma, norisi būti su šeima, religija čia net ne svarbiausia, todėl bent gruodžio 25-ąją stengiamės negroti. Bet visko būna.
Verta?
Žinoma. Taip, tai – darbas už pinigus, bet taip elgiamės todėl, kad jaučiame muzikai aistrą. Begalinę. Mums tikrai pasisekė, kad tiek daug pasiekėme muzikos industrijoje, daugybė žmonių norėtų būti mūsų vietose, visa tai be galo vertiname.
Kokioms pagundoms naktiniuose klubuose sunkiausia atsispirti? Net ir dirbant?
Kad neturiu kam atsispirti. Turiu mylimą žmoną, daug negeriu, taigi tiesiog mėgaujuosi muzika, o tai – jokia nuodėmė. Nuotykių klubuose neieškau. Bent jau nebeieškau, cha cha!
Didžėjai kartais pasidalina pasakojimais apie tai, kaip jų viename ar kitame klube žmonės prašė sugroti kvailiausius įmanomus kūrinius. Ar „Above & Beyond“ turi tokių istorijų?
Pamenu geresnę. Kartą klube prie manęs priėjo vaikinas ir dovanų įteikė kukurūzų spragėsių indelį! Labai įdomu. O kūrinių prašytojai nekamuoja. Bent jau nieko juokingo neprisimenu. Manau, žmonės mus pažįsta ir gerbia.
Jono, paklaustas, ką išskirtų iš praėjusių viešnagių pas mus, prisipažino, kad sunkiai beatskiria, kurie iš daugelio jo diriguotų vakarėlių vyko Lietuvoje. Tik, kaip ir absoliuti atlikėjų dauguma, užsiminė apie neabejotinai gražias mūsų merginas.
Atsisveikindama palinkėjau, kad įspūdžiai po gruodžio 9-osios nakties „Ūkio banko teatro arenoje“ taip paprastai neišblėstų. Beje, iki apsilankymo Vilniuje „Above & Beyond“ dar spės audringai paminėti 400-ąją savo radijo laidą „Trance Around The World“ Libano sostinėje Beirute...