1-800-DAINAD : YRA : Įsidėkite mūsų pranešimą spaudai

Kai kurie suprato, kad pranešimais spaudai savo auditorijos nepasieks. Todėl, pavyzdžiui, „Mondayjazz“ šiuo metu tokį formatą renkasi tik svarbesniems didesnio biudžeto renginiams, o į gimtadienį juk ir taip ateina visi draugai. Man dėl to kažkaip net smagu – mažėja vienodo turinio. Kas norės, tas tikrai savo ruožtu parašys ir apie gimtadienį, ir apie krikštynas.

Kas yra geras pranešimas?

Mano nuomone, pranešimas turi informuoti apie įvykį, jo vietą ir laiką, dalyvius, kainą. Faktų apkaišymas papildoma informacija apie pasiekimus, milijonus, nuotaikas ir muzikos kokteilius – lyg ir žurnalistų reikalas. Bėda tame, kad jei muzikos žurnalisto Lietuvoje turime pusantro, tai „pramogų“ (ar „naktinio gyvenimo“), ir čia aš nekalbu apie pamestas žvaigždžių karūnas, net mažiau, nei vieną vienetą. Absoliuti dauguma plačiosios žiniasklaidos internete atstovų „Laisvalaikio“, „Renginių“ ir pan. rubrikas pildo tuo, ką jiems atsiunčia renginių organizatoriai (gerai, gerai, ir pati taip dariau ne vienoje savo darbovietėje – tokie nurodymai ateidavo iš viršesnių, ir prireikė laiko suprasti, kad laisvę visgi turiu). Dažniausiai nesutvarkydami kalbos, nepatikrindami faktų, tik nutrindami kainą. Nes juk tai visiškai nesvarbi informacija į renginius planuojantiems eiti miestiečiams, ar ne? Iš dalies pateisinu tai kaip nenorą reklamuoti už dyką – bet tada kam dėti pranešimą apskritai? Ir ar kaina tikrai yra didesnė reklama už nepamatuotas panegirikas, daug garso ir daug šviesų?

Ar toks atmestinumas – blogai? Nebūtinai. Juk tikrai geriau perskaityti profesionaliai (ne visada, oi, ne visada) sudėliotus renginių organizatorių ar muzikos leidėjų faktus, nei bandyti suvokti, ką norėjo pasakyti toje pačioje muzikoje visgi ne ypač nusimanantis žurnalistas. Prabanga dienraščiui išmaitinti ir sporto, ir ekonomikos, ir dar kultūros (tiksliau, siaurų jos nišų) ekspertus. Bet kodėl tos pramogos tokios nuskriaustos? Ar visgi visai nenuskriaustos ir kaip tik patogiai įsitaisiusios? Ir kada visa tai prasidėjo?

Kalba ekspertai

Kad nelaužčiau faktų iš piršto, skambtelėjau Mindaugui Morkūnui – labai džiaugiausi gruodį išgirdusi jo teigiamą atsakymą į mano kvietimą sudalyvauti konferencijoje „Baltijos Elektronika“; ir tuomet, ir dabar manau, kad pramogų rinkodaros srityje jis Lietuvoje vienas rimčiausių ekspertų. O ir patirties turi būtent tokios, kuri mane domina labiausiai.

Mindaugas man papasakojo, kad pirmieji „viduje paruošti“ straipsniai žiniasklaidai Lietuvos pramogų pasaulyje ėmė sklisti „Bomba Records“ iniciatyva – tai buvo naujienlaiškis „Bombonešis“. Vėliau panašius apie savo proteguojamus artistus leisdavo „Jam Records“, „Koja“... Vakarėliniai pranešimai startavo prieš, oho, keliolika metų. Dar praėjusio šimtmečio pabaigoje „Ore“ vardu Mindaugo, vieno iš žanro pionierių, plunksna kvietė į pirmuosius tuomet ir laikraščio renginius. „Geležiniame kablyje“, pavyzdžiui.

Atsidarius klubui „Gravity“ – tai buvo 2001-ųjų ir 2002-ųjų sandūroje – maždaug po trijų mėnesių Mindaugas ėmė darbuotis jo atstovu spaudai. Tai sėkmingai ir sistemingai (pirmasis Lietuvoje) darė keletą metų, vėliau perėjo dirbti į „Exit“. Svarbiausi faktai apie atlikėją ar renginių seriją ir kelios smagios detalės – toks Mindaugo bei vėliau jį „Gravity“ pakeitusio Daumanto Kairio pranešimų planas gyvas iki šių dienų. Tiesa, smagių detalių skaičius varijuoja. Kartais „rimtų“ faktų tiesiog nėra arba jie tragiškai neįdomūs...

Daumantas pranešimų rašytojo karjerą pradėjo tik atėjęs į „Gravity“ – iki tol ranką tobulino įdomiai elektronikai skirtame, tiesa, subjektyviame, portale „Sutemos“. Anot jo, klubų informacija spaudai vienu metu buvo tikrai svarbi, nes kito turinio paprasčiausiai nebūdavo. Žurnalistų, kuriančių jį, taip pat nebūdavo ir greičiausiai nebus, nes poreikio iš esmės nėra tiek daug. Juk didžėjų vardai ir klubų programos domina tik nedidelį skaičių žmonių. Na, palyginus su Mia gyvenimą sekančių skaičiumi. O kam samdyti žmogų, kurio straipsnį palydės gal tik dešimt komentarų?

Prie Mindaugo ir Daumanto dar galėčiau pridėti ne vieną dešimtį „RyRalio“, „Baltic Balkan“, roko renginių pristačiusį „Ore“ šefą Joną. Tai asmuo, kuris sugeba ir protingai, įdomiai pareklamuoti, ir renginius nešališkai apžvelgti. Manau, antroji savybė puikiai pasitarnauja pirmajai. Teigiamų pavyzdžių, aišku, yra ir daugiau, ne visi jie nori būti paviešinti. Parašyti pranešimą dažniausiai tėra „chaltūra“, darbas po darbo.

Beje, pasitaiko atvejų, kai elektroninės muzikos renginių viešaisiais ryšiais užsiima agentūros, tai dažniausiai susiję su komercinio rėmėjo atsiradimu. Tuomet tekstus skaityti irgi kartais būna nejauku (o ir juokinga), nes klasikinė pranešimo spaudai forma ir kalbos nebūtinai tinka vakarėliams, muzikai. Bet bent jau klaidų nebūna!

Ką veikia redaktoriai?

Nesistengdami profesionaliai informuoti savo skaitytojų „pramogų redaktoriai“ tuo tarpu nejaučia pareigos atsisakyti ir privilegijų. Į svečių sąrašą? Aišku, juk įsidėjom pranešimą spaudai. Plius du. Draugaukim. Akreditaciją festivaliui duokit ir man, ir dar vieną – atseit fotografui, nors po festivalio atsiųskit nuotraukų.

Kaip jau minėjau, „Miesto ritmai“ nebebilda. Žinoma, dar liko „Zebra“, „15min“, „Alfa“, „Diena“... Pranešimus savo komentarais, papildomais klausimais ir faktais papildo „Ore“, deja, dažnai pritingi „Suru.lt“, savaip interpretuoja „Pravda“. Djscene.lt tuo tarpu jau nebekeičia net antraščių – gaila, ypač kai tas pranešimas pirmaujančiame elektroninei muzikai ir naktiniam gyvenimui skirtame portale pasirodo net vėliau, nei interneto dienraščiuose. Bet promoteriams, be abejo, vis tiek patogu.

Man dar dirbant Djscene.lt yra buvę atvejų, kai renginių organizatoriai man pakoregavus jų išdėstytus faktus bei apkarpius sparnuotas frazes įsižeisdavo. „Dėk tokį, kokį atsiuntėm, OK?“. Ne OK! Juk aš redaktorė, ne skelbimų skilties darbuotoja. Jie iš manęs tiesioginės paslaugos neperka, ir tik mano reikalas, ką aš rašau ir kaip. Juk kaip tik turėtų būti malonu, kad kažkas domisi ir stengiasi parašyti įdomiau. O jei renginys man pasirodydavo niekuo ne išskirtinis (ar nereikalaujanti atskiro straipsnio pasirodydavo žinia, kurią atsiųstas tekstas skelbia) ir pranešimą bet kokia forma paskelbti išvis atsisakydavau, irgi sulaukdavau nelaimingų veidukų „Skype“. Ką čia veidukų. Sunumeruotų argumentų (neperdedu), kodėl tas renginys tikrai bus išskirtinis. Po fakto visgi įsitikindavau, kad nebūdavo.

Bet niekas nieko neprivalo! Neprivalai rašyti apie svaiginančias muzikos bangas ir siautulingus oro akrobatų pasirodymus, o aš neprivalau to spausdinti. Paskambinus telefonu ir pasiteiravus, ar pranešimą gavau, nuo to labiau jo gavusi nebūsiu. Jei man bus įdomu, paklausiu pati, gal interviu paimsiu. Galima juk susikurti naujienlaiškį, surinkti vartotojų, kuriems tai aktualu bazę, ir informuoti tiesiogiai. Ar per tingu? Tada jūsų paslaugoms „Facebook“.

Taip, „Facebook“ kai kuriems tapo tikru išsigelbėjimu ir tikrai nepamaišė nė vienam. Mano minčiai pritarė ir Daumantas, sakęs, kad pranešimai spaudai šiandien ne tokie aktualūs, nes visą „juodą darbą“ galima pasidaryti tiesiog socialiniuose tinkluose. „Youtube“ linkų, fotografijų, akcijų, like‘ų ir share‘ų, invite‘ų ir attendų pagalba. Gal taip ir geriau, nei dar ir dar kartą skaityti, koks nerealus milijono vertas tūkstančiais singlus štampuojantis tas atlikėjas. Nes, atleiskite, nuo nulių skaičiaus geriau groti dar niekas nepradėjo. Greičiau atvirkščiai.

Žodžiu. Viskas vėl ir vėl remiasi į tai, kaip atlikėjai ar jų vadybininkai suvokia savireklamą. Ir ką reklamuoti galima, o ko ne. Pati juk dažnai tiek tuos pranešimus rašau, tiek platinu – „Baltijos elektronika“, „Spartakiada“, „Opium“ ir kt. Todėl informuokite, organizatoriai, tai tikrai geriau, nei klubinės kultūros neegzistavimas žiniasklaidoje apskritai. Kitaip greičiausiai apie naujus, senus ar dar kokius nors klubus sužinotume tik iš „Nusikaltimų ir nelaimių“, na, gal dar „Verslo“ – kas ką kur primušė ar iš ko licenciją atėmė. O vien „Facebook“ remtis irgi nevertėtų – jis, kaip nemokama paslauga, irgi turi teisę lūžti, dingti ar pakeisti nuostatas.

P.S. Dirbdama portale „CityOut“ muzikos skyriuje buvau pradėjusi rubriką „Pranešimų valgykla“. Nes kai kuriuos laiškus perskaičius tikrai nebežinodavau, verkti, ar juoktis. Ir galiausiai rinkdavausi antrąjį variantą. Ta proga – vitamino C kupinas rašinys apie negirdėtus nerėgėtus talentus. Žinoma, su moralu – ar atsakote už savo žodžius, „Sweepers“? Kalba netaisyta.

---

Jie groja gyvai. Per Lietuvą jie ruošiasi žingsniuoti palikdami nepriekaištingos garso kokybės, įspūdingų šviesų žaismo ir netikėtų vizualizacijų šleifą. Grupė „Sweepers” šių metų balandžio 29 d. pradeda savo pirmąjį turą per Lietuvą užbombarduodama Panevėžio kino centrą „Garsas” (Respublikos g. 40) unikaliais elektroninės šokių muzikos ritmais.

„Sweepers” šauna tiesiai į Lietuviškos elektroninės šokių muzikos padangę

Mažai kol kas Lietuvoje žinoma grupė „Sweepers” ruošiasi tiesiu taikymu šauti į Lietuviškos elektroninės šokių muzikos padangę. Tokie užmojai ne iš piršto laužti, nes grupė turi užtektinai kūrybiškumo, ekspresijos ir profesionalumo. Ją sudaro net 3 DJ: Popas (Povilas Burneikis), Raimond Hawk (Raimondas Vanagas), jau turintis ilgametę patirtį šokių muzikos aikštelėse, kuris šiuo metu užsiima grupių prodiusavimu bei turi įkūręs jaunųjų DJ mokyklą Kaune, ir Modestyno (Modestas Kapustinskas), kuris yra puikus muzikantas, mokantis puikiai groti ne vienu iš muzikos instrumentų ir atstovaujantis Lietuvą tarptautiniuose konkursuose. Šie muzikos kūrėjai dienas leidžia „Expressive DJ's records” įrašų studijoje, jų muziką jau nuskambėjo radijo stotyse ir užsienio klubuose, galiausiai atėjo metas ir lietuvaičiams aistringai pašėlti pagal „Sweepers” padiktuotą muzikos žaismą, pirmojo singlo pristatymo metu.

Nuo DJ iš Venesuelos iki gyvai atliekamos elektroninės muzikos

Panevėžio kino centras „Garsas” vienai nakčiai suskils į tris erdves. Pagrindinėje „Sweepers” scenoje egzotiškų elektroninės muzikos ritmų ištroškusius žmones išjudins DJ Carlos Rosas iš Venesuelos. Šis įspūdingai atrodantis vyrukas gros specialiai renginiui paruoštą „Merengue house, Merengue Hip Hop ir Reggaeton” muzikos setą. Vėliau susirinkusiuosius stebins Arny M, žinomas DJ ir prodiuseris iš Jonavos, kurio organizuojami elektroninės šokių muzikos renginiai šiame mieste jau tapo legenda. Galiausiai prieš pat „Sweepers” pasirodymą savo meistriškumą pademonstruos vienas iš šios grupės narių Popas, kuris atitinkamai nuteiks elektroninės šokių muzikos gerbėjus gyvai atliekamam grupės pasirodymui. Pagrindinėje scenoje panevėžiečiai galės išvysti ir jau puikiai pažįstamą savo kraštietį Play B, o pirmuosius žingsnelius DJ karjeroje žengiantis Evonii visapusiškai atskleis savo muzikinius sugebėjimus.

... ir taip toliau. Užsikabinę visą tekstą ras čia.