Dabar net šiek tiek gailiuosi, kad taip ir nespėjau iš savo tasklist’o ankščiau išbraukt ir paagituot eit į Everlast koncertą „Lofte“, nes iš tiesų buvo labai gražus lapkričio 11-osios vakaras! Taip jau būna, kai mažiausiai planuoji, nusiteikinėji ir spėlioji. Kartais tiesiog sukrinta.
Kai Everlast išleido „What It’s Like“, man buvo keturiolika ir neseniai buvau praėjusi „Jump Around“ mokyklą. Taip, jis buvo „House of Pain“ frontmenas, ir šitai į hiphopo istoriją įrašyta permanentiniu markeriu. Bet jau daug ilgiau šis amerikietis yra solistas, ir jo muzikai praktiškai nieko nereikia. Nei didelės palydos scenoje, nei LED ekranų, nei kostiumų. Na, tik pianistas-pritariantysis vokalas (nespėjau įsiminti vardo) yra tikrai laiku ir vietoje.
Žodžiu, paauglystėje atkreipiau dėmesį, įsiminiau ir išmokau mintinai. Vėliau per daug artimai su šiuo žmogum nebendravau, kartais išgirdusi paminėdavau geruoju, ir neseniai, pamačiusi koncerto plakatą bei pasikartojusi, supratau, kad niekas nepasikeitė. Viskas tvarkoj ir viskas tikra.
Netikėta, bet kažkaip malonu – kaip ir skelbta, lygiai devintą ir hiphopo, ir bliuzo žanruose vienodai lyg ir savas, bet lyg ir pats sau, lyg reperis, lyg ir dainius, Everlast jau stovėjo scenoje ir brazdino gitarą. Kai reikėjo, kalbėjo, kai nebuvo būtina, tiesiog grojo. Ir senesnius, ir naujesnius, nuo jau minėto „What It’s Like“ iki „Long Time“. Ir savo, ir Johnny Casho, ir Bill Withers. Nuogai nuogai, be fanfarų.
Ir „House of Pain“ – „Jump Around“ nuojauta tvyrojo ore, man asmeniškai toks pasirinkimas gal ir keistas, bet akustinė versija skambėjo tikrai neblogai (čia 15 sek. ištrauka). O ir visi nuo „Aktorių namų“ pažįstami bei vėliau iš forumų išlindę Lietuvos reperiai tam tikrai neprieštaravo, anaiptol, pasitiko skanduotėmis. Matyt, buvo įdėmiau išsinagrinėję setlist’us. Antras bisas – tai jau šis tas.
Taip, publika buvo vienalytė, gal kiek vyresnė, ir susirinkusi būtent pas Everlast, neskaitant kelių išsišokėlių, kuriuos pats atlikėjas nuo scenos jei ne auklėjo, tai standup’o tradicija pakomentavo.
Jau sakiau sutiktiems ir apsikabintiems pažįstamiems – vakar „Lofte“ prasidėjo Kalėdų sezonas. Tiksliau nuotaikos, kabojusios ore, neįvardinsi. Nebuvo židinio, bet buvo netgi į orą iškelti žiebtuvėliai. Kada paskutinį kartą?
P.S. Tai buvo jau ne pirmas „Galapagų“ pristatytas koncertas šį rudenį – visai nesieju savęs su šiuo vasaros festivaliu, bet po „Blue Foundation“ ir Everlast jau įdomu, kas bus toliau.