1-800-DAINAD : BLOGAS : Brokenchord ir jo žaibas

Apie Brokenchord išgirdau neseniai – iš pradžių epizodiškai, tada smarkiau, kai jo kūrinį sugrojo tikroji Anglijos karalienė Mary Anne Hobbs. Vakar jos laidoje geriausioje radijo stotyje ever – BBC Radio1 – skambėjo jau ištisas jaunojo uteniškio minimiksas, o dienos darbus nuplovė gyvas jo setas. Terasoje. Svečiuose pas „Mondayjazz“. „Kodėl ketvirtadienį, jei Monday?“, - vis dar sulaukiu tokių klausimų, bet paaiškinimo čia net nereikia.

Lietus prasidėjo anksčiau nei Brokenchord pasirodymas, o aš į kiemelį įplaukiau dar vėliau. Žaibai ir griausmai, deja, kiek slopino ir taip kaimyniškai tylų garsą, bet efektą tik stiprino. Tokiai ritmingai laužytai ir smarkiai muzikai toks oras yra pats tas. Nesvarbu, kad sportbačiai – medžiaginiai, o drabužių sluoksnis – tik vienas. Gali jį nusivilkti ir mojuoti šlapiais marškinėliais virš galvos. Gali taškyti šalia esančius purslais iš vienos didelės balos, kuri kažkada buvo grindiniu. Gali ploti ir net apsiverkti iš džiaugsmo, nes niekas to nematys. O jei ir matytų, turbūt tik pavydėtų aistros, kurią gali sukelti garsas. Taigi nėra blogo oro - yra tik gera muzika.

Wow, Brokenchord, wow! Labai noriu kad jis eitų taip toli, kaip niekas iš mūsų nežino, kad įmanoma. Liepos 5-ąją jo vinilas pasirodo „Black Acre“.

Šiandien visi važiuojam į „Sūpynes“. PA GA LIAU. Ir, juokinga tik man svarbi detalė, pagaliau pavadinimas rašomas su ū.