Armin van Buuren: „Gali būti 65-erių ir vis dar vėžintis nuo trance“
Daina Dubauskaitė 2007-01-25 00:00
Buvo labai įdomu kalbėtis su tokio kalibro artistu, nors tada jis pirmas DJ MAG tope ir nebuvo. Daugelis „underground ekspertų“ juokiasi iš tokios muzikos, kurią groja AvB, neklausau jos kasdien ir aš. Bet ji stipri ir labai energinga, ir jei ji paverčia laimingais tuos tūkstančius žmonių, ar tai gali būti blogai? Tikrai ne.
Pirmasis Armino vizitas Lietuvon sutapo su pirmąja mano viešnage persikėlusiame „Exit“ ir, žinoma, su Nepriklausomybės diena. Pamenu, buvo labai skardu, pakilu ir šviesu. Šiemet olandas stos tarp dviejų švenčių - tos pačios Nepriklausomybės ir Valentino dienos, o kol kas tupi studijoje ir plepa telefonu. Apie meilę nekalbėjom - galbūt galėsi tai padaryti, jei vasario 15-ąją užsuksi į „Litexpo“.
Ką prisimeni iš praėjusių metų vasario klube „Exit“?
Atsimenu, kad buvo tikrai geriau, nei tikėjausi. Buvau netgi kiek šokiruotas - minia buvo puikiai susipažinusi su mano kūryba ir palaikė kiekvieną kolonėlių virpesį. Negalvojau, kad kauniečiai - tokie trance entuziastai. Apskritai tai buvo šaunus, kokybiškas klubas. Dabar gi grosiu daug platesnei publikai, todėl vėl nenutuokiu, kaip mane priims. Tiesą sakant, man nėra skirtumo, kokio dydžio vakarėlyje groti - „vieną dieną valgau žuvį, kitą - kepsnį“.
Šventi dešimtmečio šokių industrijoje jubiliejų. Tau tai atrodo daug?
Nežinau, kas yra daug šioje sferoje. Iš tiesų aš kuriu ir groju dar daugiau, nei dešimtmetį, o žmonėms vis dar patinka. Nemanau, kad klausantis mano muzikos svarbūs tokie dalykai, kaip amžius, spalva, tautybė ar lytis. Gali būti 65-erių ir vis dar vėžintis nuo trance, gali būti 12-os ir mėgti trance. Meilė muzikai - globalus ir amžinas reiškinys.
Kas per jausmas yra tavo nuolat vartojama frazė „A state of trance“?
Tai asmeniškas kiekvieno patyrimas. Man? Sunku pasakyti, tai ypatingo jautrumo jausmas, emocijų kalno viršūnė, tarkim, kuomet leki greitkeliu, skrosdamas kitų automobilių šviesas. Būtinai garsiai grojant muzikai. Ir ateina tas laimės momentas... Man jis ateina, kai mažiausiai to tikiuosi.
Kiekvienas gyvenime prieina savo „A state of trance“, ir tai nebūtinai atsitinka klausantis mano ar bet kokios kitos muzikos. Manau, tokią būseną gali pasiekti ir bėgdamas maratoną.
Labiau mėgsti groti ar kurti?
Aš neskirstau gyvenimo į šias dvi dalis, jos labai susiję. Kadangi esu diskžokėjas, kurdamas žinau, kaip sudėlioti natas, kad šokių aikštelėje jos skraidintų žmones. Iš kitos pusės, kadangi esu kūrėjas, grodamas galiu savo kūrinius tuoj pat „naudoti pagal paskirtį“. Ir vėl vieną dieną žuvis, kitą - kepsnys. Tokia pusiausvyra man labai patinka.
Kartą viename interviu su DJ Magda perskaičiau jos mintį, kad šiais laikais norėdamas būti populiariu diskžokėjumi negali būti tik juo, privalai dar ir kurti - tai padeda išpopuliarėti. Sutinki su tuo?
Ne, nesutinku. Pažvelk į Eddie Halliwellą - jis populiarus ir mėgstamas būtent už tai, ką išdarinėja už pulto, daugelis jam pavydi tokių rankų. Nors, žinoma, prodiusavimas - vienas iš kelių į sėkmę. Nemanau, kad tai buvo mano kelias, nes aš apskritai jo neplanavau.
DJ MAG Top 100 šiemet esi antras. Ar tau tai malonus jausmas, ar tik priekaištas, kad trūksta laiptelio iki pirmosios vietos?
Kaip ką tik sakiau, populiarumo specialiai neplanavau, taigi ir pirmoji DJ MAG topo vieta nėra mano prioritetų sąraše. Neneigiu, kad to norėčiau, parodyk man bent vieną, kuris nenorėtų vieną dieną tapti pirmuoju. Kuriu ir groju trance (nors gali vadinti tai kaip nori) ne dėl to, kad tai populiaru, o todėl, kad tai mano muzika. Galėčiau būti ir 10 000-asis, man nesvarbu, širdžiai neįsakysi.
Vienas dalykas, kuris DJ MAG rinkimų atveju man tikrai malonus - fanų palaikymas. Pora šimtų tūkstančių neabejingų žmonių internete atidavė savo balsus man - na, tikrai geras jausmas. Ir to užtenka! Neapleisiu trance jokiu atveju, kad ir kokiu keliu jis bepasuktų, nes tai mano skambesys.
Kaip tas skambesys tavo gyvenime atsirado?
Manau, dar iki žodžio trance pritaikymo šiai muzikai. Na, ji bent jau nebuvo tokia visa apimanti, kaip dabar. Iš tiesų, kaip jau sakiau, tas pavadinimas visiškai nesvarbus - esmė skambesyje.
Ar gali išduoti olandų paslaptį? Tu, Tiesto, Ferry Corstenas, Sanderis Kleinenbergas - visi populiarūs, geidžiami, valdot mases...
Aha, pasakysiu tau tą paslaptį, bet po to turėsiu tave nušauti. Po to, kai išspausdinsi interviu, gerai? Ha ha ha... Tai va, mes valgom specialų pudingą, kurio išties labai sunku gauti net ir visko mačiusioje Olandijoje. Suvalgom ir tampam superžvaigždėmis!
Jei rimčiau, mes Olandijoje - jau antra ar trečia diskžokėjų karta, taigi semiamės patirties ir jėgų iš senos, didelės ir kokybiškos šokių scenos istorijos. Reivai vyksta jau bene dvidešimt metų. Be to, mūsų šalies radijas visada buvo atviras kokybiškai šokių muzikai. Tai viena priežasčių kodėl aš pats tapau tuo, kuo esu - daug klausiausi radijo.
Na, o kitos šalys apie mus išgirdo įsigalėjus internetui. Kol turėjom tik vakarėlius ir vinilus, tai buvo visiškai olandiška, o visiems susijungus į vieną tinklą užkrėtėm ir kitus.
Kaip įsivaizduoji DJ darbą ateityje? Kas dar laukia po „Ableton“ ir panašių dalykų?
Nesvarbu, iš ko groji, svarbu, ką, ir kad tai linksmintų žmones. Neseniai skaičiau puikią knygą pavadinimu „Last night a DJ saved my life“. Jos autoriai pasakoja, kad diskžokėjas yra tas, kuris nuolat šalia. Plokštelės, kompaktai, kompiuteriai - tai jau nebe taip svarbu.
Aš asmeniškai dažniausiai groju su CD, nes taip lengviausia, galiu kai ką pridėti gyvai. Manau, viskas tik skaitmenizuosis, o vinilas, deja, tikrai skaičiuoja paskutines dienas. Reikia pripažinti, jis atsilaikė tikrai ilgai - juk CD ir MP3 šokių aikšteles užvaldė ne taip ir seniai. Nekenčiu MP3 - tai labiausiai žudantis muziką formatas. Na, bet turim su tuo gyventi. Jei nori būti „up to date“ - turi groti muziką tokiu pavidalu, koks yra.
Vaikštai į klubus?
Ne, nes ten ir taip praleidžiu 11 mėnesių per metus. Kiek galima? Nebent kai būnu Majamyje ir negroju, tuomet einu pasižvalgyti po pažįstamų vakarėlius. O šiaip laisvalaikiu darau viską, tik ne klubinėju. Pavyzdžiui, neseniai nusipirkau „Nintendo Wii“, o kitą savaitę važiuosiu slidinėt.
Pabaigai - klausimas iš oro. Kokio žanro filmui norėtum sukurti garso takelį?
O, labai gerai žinau. Filmas turėtų būti panašus į „Bladerunner“.
Interviu Djscene.lt su paveiksliukais ir komentarais.
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS