Dar dar dar "house"
Daina Dubauskaitė 2007-10-08 00:00
Buvau ištikima. Penktadienį - Phonique, šeštadienį - Nic Fanciulli. Abu išklausiau nuo-iki. Jokio "nulis mikso", jokių afterparty "groja ir bučiuojasi visi", jokių "visur tinkančių hitų". Ištisa kokybė, todėl jaučiuosi šiandien labai gerai, prisipildžiusi teigiamybių.
Phonique Vilniun atskrido sėkmingai, bet po dar sėkmingesnės nakties Berlyne, kuomet dirbti jam nereikėjo, tik linksmintis. Todėl buvo labai pavargęs ir vos nepramigo seto pradžios... Tačiau kiek po pirmos leido pailsėti plojimus iššaukusiam Vidžiui, apšilimui skirtą vakarėlio dalį žongliravusiam giliom melodijom.
Iš kiolniečio prieš keliolika metų berlyniečiu tapęs Phonique pasirodė kaip tipiškas to miesto atstovas. Dailiai susikaustęs, madingai vizginantis uodegą į savo muziką, mąsliu žvilgsniu stumdantis adatas ir pitch'ą, subtiliai laviruojantis tarp plokštelių ir kompaktų... Galbūt dėl to, kad Berlyne įprasta šokti ne tris, o penkiolika valandų, penktadienį "G" vakarėlio piko taip ir nesulaukėm. Melodijos neviršijo viena kitos, tačiau tarpusavyje ir nesipyko, dainavom su "The Sun Can't Compare" ir bandėm atspėti, kokią "Les Djinns" versiją leido ir kaip pagamino St. Germain "Rose Rouge" vokalu paremtą bootlegą. Kaip vėliau paaiškėjo - pats iš plokštelės balsą išsitraukė.
"I'm a beat box rocker and you dancing to my beat", - labai tautiškai pasirodymą baigė Phonique ir pasitraukė poilsio, o pultą užgriebė dar vienas svečias - latvis DJ Rudd. Jam teko vos valandos garbė, mat penktą visi skuodė į "Funky Munky". Kaip ir "Milkbar" bei "Woo" šokusieji. Afterparty, sako, tęsėsi iki pirmos valandos dienos, o dar po poros susitikusi su aršiausiais ryto dalyviais jų akyse mačiau jau nebe ugneles, o liūdnus klaustukus ir daugtaškius. Reikėtų iš Berlyno pasimokyt, kaip nepavargti visą savaitgalį! Štai jų pakrantės baro "Bar 25" uždarymo (vieni sako - žiemai, kiti pasakoja, kad griaus) vakarėlis, prasidėjęs šeštadienį, tęsiasi ir dabar, kai rašau.
Kitą dieną Phonique palaimingai šypsojosi ir sakė, kad šįkart jam buvo smagiau, nei prieš kurį laiką ten pat "Gravity", tik po kito vakarėlio vėliava. Ir dar stebėjosi, kad lietuviai šoka kaip roko koncerte - visada atsisukę į didžėjų, o ne vienas į kitą.
Vos pamojavom į Frankfurtą kylančiam lėktuvui, pasitikom kitą savaitgalio puošmeną - į "Exit" nusileidusį Nic Fanciulli, gerą Lietuvoje jau savo Zabielos draugą ir kolegą. Ir iškart pamiršom berlynietišką išlepusį santūrumą. Nes britai išrado daugelį teigiamų dalykų šokių muzikoj ir iki šiol nepamiršo, kad svarbiausias jos elementas - džiaugsmas.
Jei atvirai, tai piktas tas Nic džiaugsmas - bet man toks progressive - techy - netgi kiek rūgštinis house labai ir dar kartą labai. Man ir dar kokiam tūkstančiui laiku susirinkusių "Exit" šokėjų, mojavusių raudonom šviečiančiom "Red Tracks" lazdelėm. Sulaukėm gūsio dar neišleistų, bet atkakliausiems gerai pažįstamų leidinių ir perdirbinių. "House house and more f**king house", - rėkte rėkė Nic marškinėliai, pagaminti, cha, vokiško leiblo "Innervisions". Ir tuo pačiu neapsiėjom be Samim "Heater"...
Kaip sekmadienio rytą prisiminė Nic, keistas buvo ne pats faktas, kad pirmose eilėse šokę vis kaišiojo telefonus su ekranuose surašytais pageidavimais, bet tai, kad "norėti kūriniai buvo gerokai per nauji, kad juos žinotų". Na, klausyk, Nicai, mes gi turim internetą!
Piktumas vakaro eigoje stabilizavosi, triukšmo gerokai sumažėjo, vietą sete rado Dubfire vasarą trinkteltas "Roadkill", o nuotaika salėje tik gerėjo. Kurgi ne - svečias pasitraukti visai neketino ir atpylė (tikrai ne "atidirbo") beveik keturias valandas. Vėliau rodė nykštį klubui ir negailėjo rankų paspaudimų - sakė, gerą vietą turim, galima pavydėti!
Štai toks beveik tobulas savaitgalis. Vienas "11", kitas iš (kad ir ne visam laikui) dueto "One plus one". Su hitais, su naujienom, dar dar dar daugiau hauso. Užtektinom teisingai orientuotom miniom. Kokybiškai. Kad taip visada... Nors turiu omenyje, kad artėja draugystės reivas su Jonty Skrufff.... Tvarkai jame bus ne vieta.
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS