Baby G: „Man tikrai nepatinka tos lyties, stiliaus, laiko ir erdvės etiketės“
Pavasarį „Opium Univermage“ moterų skyriui vadovavo berlynietė Eva Be, šįkart ta pačia proga rugsėjo 20-ąją Baby G (arba Georgina Fernandez) gi gros viršuje kartu su britu Rory Phillips. Nes, kaip pati pasakė jau antraštėje, lyties etiketės – ne jai.
Kartu su Vilniaus naktį puikiai pažįstančiu Pete Herbert mergina nu disco priešaušryje ėmė editus kaip „L.S.B.“. Tai buvo svajingos ir gilios diskotekinės bangos. Bet laikas – būtasis, o Baby G, 2009-aisiais spėjusi pabendrauti ir su „The Glimmers“ (beje, gandas eina, kad ir jie šį rudenį Vilniuje tilps), dar keletą leidinių „Eskimo“ ir „BPitch Control“ išleido kaip pusė kiek griežtesnio projekto „Dance Disorder“.
Dar reikėtų paminėti, kad ėmusi daryti tvarką gimtosios Ispanijos diskotekose Georgina ten neužsibuvo ir jau spėjo pagyventi Londone bei Berlyne, o per daugiau nei dešimtmetį trukančią karjerą įsitikino, kad yra sutverta muzikai. Ir nieko daugiau nenorėtų gyvenime veikti.
Keli lengvesni ir keli rimtesni klausimai Baby G, o kitą penktadienį sveikinsimės su ja gyvai.
Ar ši tavo vasara buvo panaši į kitas, ar kažkuo ypatinga?
Ji buvo tikrai puiki. Per vieną savaitę spėjau pagroti dviejose savo mėgstamiausiose vietose pasaulyje – „Panorama Bar“ ir „Garden Festival“. Tai buvo vasaros akcentas. Dar, aišku, kaip ir kasmet, „Sonar“ ir kelionės į Sankt Peterburgo paplūdmį ar Noting Hilo karnavalą Londone. Visos vasaros kitokios, ir visos jos ypatingos.
Vasarą, atviroje erdvėje tau groti smagiau, nei klubuose? O jei esi tik dalyvė?
Viskas priklauso nuo vietos, vakarėlio ir oro. Labai mėgstu groti saulei tekant ir leidžiantis – aišku, lauke. Bet ir kapoti klubuose smagu. Negaliu tiksliai atsakyti. O jei jau noriu, tai galiu pasitūsinti ir telefono būdelėje. Nesu labai išranki.
Ar svarbu, groji dieną, ar naktį?
Berlyne tai tikrai jokio skirtumo. Žmonės visada nusiteikę gerai pašokti. Bet vidurnaktis – raganų valanda – yra tikrai geras laikas pradėti setą ir nustatyti nakties nuotaiką. Man patinka groti ilgai, iškelti ir nuleisti, sukti aplink ir galiausiai susprogdinti.
Visi mano setai skirtingi. Ruošiuosi jiems tą pačią dieną, tad viskas priklauso nuo nusiteikimo ir to, ką žinau apie vakarėlį. Apmąstau, ką norėčiau papasakoti, pagal tai ir renku įrašus į krepšį. Dar visuomet nešiojuosi porą 32GB talpos USB su labai įvairia muzika, jei kas netikėto įvyktų.
Buvai viena pirmųjų „Red Bull Music Academy“ studenčių. Tuomet visas šis reikalas tikrai nebuvo toks žinomas, ar pameni, kodėl susidomėjai idėja? Ką geriausiai iš to laikotarpio prisimeni, ką išmokai?
Aha, dabar „RBMA“ tikrai kiečiau, nei prieš 12 metų – aš dalyvavau antraisiais akademijos metais, Niujorke. Net nebepamenu, kaip apie šią galimybę sužinojau, bet buvau pirmoji ten patekusi ispanė. Manau, ne pamokas ten reikia mokytis, o keistis idėjomis ir bendrauti su didžėjais ir muzikantais iš viso pasaulio.
Tai kas vyksta greta akademijos šiuo metu – renginiai, dirbtuvės visame pasaulyje visus metus – yra jėga. Pavyzdžiui, rugsėjį „RBMA Radio“ įsikūrė Berlyne ir iš viso transliuos 720 valandas gyvai. Labai malonu, kad ir mane pakvietė prisijungti.
Tu – dviejų dėmesio vertų projektų „L.S.B.“ ir „Dance Disorder“ narė. Kuo jie tavo akimis bei ausimis skirtingi ir kas tarp jų bendra? Ar iš pradžių nurimo pirmasis, ir tuomet pradėjai „Dance Disorder“?
„L.S.B.“ prasidėjo kaip edit’ų projektas, palengva tapome semplais pagrįsto nu disco pionieriais. „Dance Disorder“ nuo pat pradžių buvo gyvais aparatais – sintezatoriais, ritmo mašinomis, sekvenceriais – ir vokalais pagrįsta idėja. Sunku pataikyti į kategorijas, bet abu projektai artimi disco muzikai – tai greiiausiai mano nuopelnas. Bet „Dance Disorder“, sakyčiau, elektroniškesnis ir avangardiškesnis.
Dabar liko tik pastarasis, bet vienu metu dirbau su abiem projektais ir balansavau tarp Londono, Barselonos, Berlyno ir Oslo.
Nors aš asmeniškai visus šios temos klausimus ir atsakymus jau turbūt išnagrinėjusi, bet reikia paklausti. Kaip jautiesi tarp tokios daugybės vyrų DJ pasaulyje? Ar kartais į tave žiūri labiau kaip į moterį, ar visuomet kaip į didžėją?
Taip, kai kuriose vietose – jų vis mažėja – mergina už pulto vis dar egzotika. Bet lytys, kaip ir stiliai, vis labiau miksuojasi, ir galų gale mes visi esame asmenybės, save išreiškiančios per muziką.
Jei reikėtų pasirinkti, ar grotum tik muziką, išleistą iki 2000-ųjų, ar tik naujesnę?
Žinai, man tikrai nepatinka tos lyties, stiliaus, laiko ir erdvės etiketės. Nesu puristė, tiesiog myliu muziką, o ji – universali. Jei kūrinys geras ir sukelia gerą jausmą, tikrai jį pagrosiu.
Baby G @ Soundcloud
Baby G @ Facebook