Basčiausi
Daina Dubauskaitė 2006-06-26 00:00
Atrodo, kad manęs savaitgalį buvo labai daug. Ta prasme pasidalijau į kelias mažesnes Daineles ir visos jos buvo labai skirtingose vietose. Kol susidėliojau save, žiū, jau ir trečiadienis.
Penktadienis, Palanga. MTV žinion valandai atiduota „Šachmatinė“, džiaugsmo fejerverkai ant būsimos televizijos Mis Ugnės, Sinickio iš „Gravel“ bei Mindaugo iš „Gravity“ ir kt. nustebę veidai (ei, ar liko dar vyrų Lietuvoj?), šizofrenija. Neištvėrusi tarp medžiaga išmuštų sienų trumpam ėjau vėdintis. Labai gera sistema ten, beje – lauke muzika groja ne ką tyliau nei klube, taigi karštą naktį gali šokt iš vidaus į išorę ir atvirkščiai.
Atsiminiau, kad naktis bus labai trumpa, netgi trumpiausia. Širdgėlą išliejau tiesiai į jūrą – tik priėjusi tilto galą pastebėjau, kad iš klubo išsinešiau stiklinę, taigi pabaigusi jos turinį švystelėjau per turėklus – na, visai neblogai būtų dar kada Palangon sugrįžt, ar ne?
Gal ir į tą pačią „Šachmatinę“ – Palanga juk kurortas su visais tam būdingais bruožais, taigi diskoteka pačiame jo širdyje su latino iki kaulų smegenų hausu ir dar gyvom perkusijom, verčiančiom spirt batus (ir proto likučius) į kampą, yra tai, kas ten tinka labiausiai. Bet atsiminiau, kas dar mane į Palangą traukė.
Kai kuriems šypseną keliantis klubo ir kavinės pavadinimas „Ramybė“, pasirodo, yra auksinis. Jokio Basanavičiaus gatvės aromato. Gaivu. Net truputį inteligentiška (gal ir snobiška, žiūrėk, kaip tau labiau patinka). Tiesa, koncertas klube jau buvo pasibaigęs, bet gal ne veltui tą stiklinę vietoj monetos mečiau? Vasara ten žada daug gerų grupių ir spektaklių, o kavinė irgi tokia nusiramint kviečianti, kad net neramu.
Nenorom atmušiau visus gero oro pasiūlymus likti pajūryje likusį ilgą savaitgalį. Todėl saulei dar nespėjus vėl nusileisti jau myniau į „Gravity“ būrio grojikų, susijungusių į „Konkordagency.com“, sveikinti. Kas be ko, tokių kaip aš buvo ne fontanai. Tomas Dobrovolskis dėl to nė kiek nerimavo, nes kaip visada savo dėmesį buvo nustatęs muzikos kryptimi. Patinka man tie jo namudiškai atrodantys, bet subtiliai skambantys puodai ir kitos gėrybės, beje, labai tikusios sterilioj klubo erdvėj. Nors per „NEXT Festival“ uždarymą stotyje visa tai skambėjo savalaikiškiau.
Patiko ir „Moon Disco“ su savo electroboogie, etatinį vakarėlių fotografą Gedmį privertusiu demonstruoti neprastus breiko įgūdžius. „Urban Breakdown“ žada vis rimčiau užsiimt kūryba ir visai nepykčiau, jei s0nik indėlis į tai ir būtų ta boogie nuotaika. „Konkordagency.com“ žada visą vakarėlio įrašą paplatinti vasarojusiems atokiau, taigi...
Dar tąvakar spėjau gauti australietiškų Rif Raf lauktuvių. Jau eilinį savo turą po lietuviškus šokius vykdantis D‘jonee draugelis švaistėsi kietai įkrautais, miksuotais, šlifuotais ir permiksuotais šmotais Mokytojų namų terasoj, kuri jau vadinama tiesiog „Salero“. Dar turim progą išgirst jį penktadienį „Gravity“!
Su Ignu i.v., kurio šlovės akimirkas stebėjau pirmadienio paryčiais. Bet ne nuo to viskas prasidėjo – juk važiavau savo ausimis paglostyti 7-ojo pagal „DJ MAG“ šokių meistro pasaulyje Hernano Cattaneo. Topai dalykas subjektyvus, bet įdomu, kas mases labiausiai džiugina.
Kad savaitgalis vis dėlto baigiasi, supratau vos žemyn prekybcentrio laiptais nusileidusi – įdegusių ir prisimaudžiusių žmonių buvo gerokai daugiau, nei įsivaizdavau. Visi spėjo ir gerokai įsiaudrint, nes vos Ignas užleido postą argentiniečiui, švilpimų ir plojimų pasigirdo kaip per čempionato finalą. Prasidėjo viskas tikrai pergalingai (tfu, tfu, kad tik Argentinos- Vokietijos ketvirtfinalyje taip nepasitiktų) – stovėjau prie kolonėlės ir galvojau: „Vai, vai, kas gi bus, jei jis taip kapos visą naktį?“ Gilus ir negailestingas pažangusis hausas vertė žiūrėt į laikrodį ir netikėt, kad dar nėra pirmos, o vėliau tą laikrodį paslėpt kuo giliau ir šokt, lyg tai būtų paskutinis vakarėlis žemėj.
Bet tik kokį pusvalandį – vėliau viskas virto tiesiog dar vienu visai neblogu „Exit“ vakaru. Nei šokt, nei gulėt ant sofutės netrukdantis bumbsėjimas, tvarkingi perėjimai, nuleidimai ir iškėlimai... Et. Tiesa, buvo labai maloni akimirka, netgi sustoti privertusi – išgirdau bene šviesiausią progresyvo kūrinį. Nežinau, kas ir su kuo, bet tos fanko gitaros viską suvedė į vieną tašką, įrodantį, kad muzika visų pirma priklauso jausmams, o tik paskui stiliams.
Akys užkliuvo už kažkada „Galaxy“ matyto boksininko, šokančio taip, lyg per virvutę šokinėtų - per bene metus taip nieko naujo ir neišmoko... Bet susirado bendraminčių - vienas, matyt, plaukikas, pasidabinęs klykiančiai salotiniu megztuku, visą vakarą kraulio judesius demonstravo. Kaip kirto kartą man į inkstą!
Paryčiui pasirodė po Panevėžio (oi, skraidė konservai fabrike miesto centre, girdėjau!) pailsėjęs Kastis, o dar šiek tiek vėliau visi devyni salės ekranai išdidžiai pranešė apie skambantį Igno i.v. remiksą Sultan kūriniui „Connected“. Labai gardūs 9-uoju dešimtmečiu atsiduodantys būgnų padaužymai, matyt, įsiminė ne tik man – kai kas, khem, netgi galvoja apie remikso įtraukimą į artėjančią „GU“ kompiliaciją.
O, ohoho, ką radau pabaigoje – kad liepos 6-ą Rygoje ašarą spaus „Kings of Convenience“, minty turiu jau senokai, bet kad tiesiog kitą vakarą „Essential“ – „Deep Dish“, man tikra staigmena. Ką gi, Latvijos sostinėj gali tekti užsibūti.
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS