Nemiegam!
Daina Dubauskaitė 2005-01-12 00:00
Jei tu galvoji, kad aš tik penktadieniais ir šeštadieniais miestan išlendu, tai esi ne visai teisus. Vilniuj gali laiku namo negrįžti kad ir septynias dienas per savaitę.
"Stereo45" dirba vos ne apskritą parą ir absoliučiai visą savaitę - pradedant nuo mieguistų dub ar minimal pirmadienių, kai kitos skylės siūlo tik alaus bokalą savaitgalio prisiminimams skandinti. Kitom dienom, žinoma, nuo pat atidarymo tebevaldo electro su įvairiais dar visur nelinksniuojamais, bet iš koto išversti kartais sugebančiais diskžokėjais (dažniausiai ne-mo-ka-mai), o garsieji atvyksta savaitgaliams.
Man ten labiausiai patinka ketvirtadieniais. Nes penktadienis darbo diena jau beveik nebesiskaito. Turbūt pats geriausias vakaras buvo "fusedMARc" koncertas dar 2004-aisiais. Šitie vaikinai (ir mergina) sėja geros muzikos sėklą, aš tau pasakysiu. O prie viso to britiškai (triphopas) islandiškai (Bjork) lietuviško (visa kita vežanti ir gerai pritaikyta muzika, oooooi, net iki minimal techno vietomis pritempianti) tamsaus, bet ne liūdno skambesio dar sugeba ir daug skirtingų videoprojekcijų, tik truputį per daug depresijos persmelktų, prisimontuoti.
Beje, negaliu nepaminėt, kad vakar "fusedMARc" grojo "Pergalėj", kur vokalistė pritrenkė savo sceniniais judesiais, o Bob Marley versija "Jamming" buvo puikus vakaro perleidimas į prancūzų industrinio dub-reggae grupės "Manipulators" rankas. Žmonių - turint galvoj, kad antradienis ir, be abejo, nepamirštant šokių "kam per 30" auros - tikrai daug (bent šimtas penkiasdešimt, jei akys nemeluoja). Visi išėjo palaimos perkreiptais veidais. Ir dar - balandį Latvijoje koncertuos islandai "Sigur Ros", o juos apšildys greičiausiai taip pat mano nauja mėgstamiausia lietuviška grupė.
Strategiškai idealioje vietoje nusėdęs "Connect" trečiadieniais už simbolinį vieno gėrimo vertą mokestį kartais pasiūlo visai rimtų dalykų - sezono pradžioj grojo ir "Kitoki", ir "RyRalio", bet dabar vis dažniau ten karaliauja rezidentai - DJ Green, Dee-X ar ta paslaptinga mergina Raima. Kai ten studentų vakare grojo "Pieno lazeriai", pasakojo viena mano draugė, tai jai visai patiko - na, šokiai, gražūs studenčiokai ir panašiai, bet kai ji ten apsilankė kitą ir dar kitą kartą, nieko įdomaus nebepamatė - vis ta pati muzika ir ta pati kartais nykoka publika. Bet jos visada užtektinai - žodžiu, tau tiks, jei sergi plikų sienų ir tuščių stalų fobija.
"Play Club", panašiai kaip ir "Stereo45", pernai durų beveik neužverdavo, bet dabar nieko tikro negaliu tau pasakyti. Perversmai ten kažkokie, Mantas su Danu į "Mambo" barmenais dirbti išėjo, bet bent jau savaitgaliais ten tikrai kažkas vyks. Tikimės, ir kitom dienom. Nes tas saloną primenančio klubelio jaukumas niūriais darbiniais žiemos vakarais - pats tas nuplauti dienos rūpesčius.
O grodavo visai padorūs žmonės - kad ir "One Ear Stereo". Visi sėdi, geria, šokti nešoka, nebent palinguoja, eina į lauką parūkyti, nes viduj jau nebėra kuo kvėpuoti, o jei nebūna kviestinių diskžokėjų, tai barmenai patys uždeda kokį šmotą ir bėga atgal pilstyti gėrimų. O kaip pasakojo vienas ten dažnai idėjų laukiantis (sakė, dabar jau "laukdavęs") architektas, "kartais atsitinka kažkas ir visi bėga šokti, na, užėjimai tokie, linksmumo priepuoliai". Negi būtuoju laiku apie tai kalbėsim?
Jei nenori brautis į Vilniaus centrą, tave priglobs pramogų monstro "Forum Palace" sporto baras "All Stars". Jau nuo pirmadienio. Gali staugt karaokę (cha cha, kartais galima išgirst solistus ir atėjus į "Galaxy", jei daiktus palieki apačioje), kitą dieną stebėti "Lietuvos ryto" pergalę, o ketvirtadienį - nenuspėjamas "Žalgirio" varžybas. Per krepšinį geriausia vietas rezervuoti iš anksto, o jei esi sporto mylėtojo mergina - dar ir kištukus ausims pasimk, kad skanduotės klausos nepagadintų. Ekranas toks didelis, kad dauguma žiūrovų taip įsijaučia, lyg patys salėje sėdėtų. Žodžiu, pavadinimas gan tiksliai nusako, kas ten vyksta.
Karaokę, be skrandžių priešo "Čili Kaimo", dar siūlo ir rudenį vietoj legendinės "Amerikos" atidaryti "Artistai". Šį kartą antradieniais. Kitom dienom - šlagerių diskotekos. Gal duok šią pastraipą pasiskaityti vyresniems giminaičiams? Na, tiek to. Buvau ir aš ten kažkada užklydusi, tai atmintin įsirėžė tikrai gausus sėdimų vietų pasirinkimas, bet ar ne per maža šokių aikštelė, jei staiga tie visi sėdintys pašokti sumanytų?
"Cozy" ilsisi tik pirmadieniais (sausį dar ir sekmadieniais - bet vėliau viskas grįš į savo vėžes). Tiesa, viršus atviras visuomet. Beje, jis jau spėjo atsinaujinti - perrengtos tavo pradegintos sofos, perlakuoti sambukos nukaitinti stalai ir dar gėlių prisodinta. Kad tik būtų labiau cozy.
Antradieniais kavinėje dar irgi ramiau - iki ryto vargiai pratempsi, nes 120 bpm - retenybė, o ir šokti vieta - tik prie baro. Nieko, ramus pasisėdėjimas viršuje su šalia sėdinčiais ir meiliai vinilus ar kompaktus sukinėjančiais mėgėjais, kurie dalijasi asmeninėm kolekcijom - nebloga savaitės įžanga, ar ne?
O trečiadienis jau vadinamas mažuoju penktadieniu. Žiūrim, ką turim - studentams įėjimas nemokamas, o groja visokie Geniai, Supacide arba Tomai Boo, kartais ir nežinomų veidelių su plokštelėmis išvysti gali. Atsimenu laaabai nusisekusį paskutinį praėjusių metų trečiadienį, kai Jolita Pabludo (pablūdusi, ar ne?) su drauge miksavo nesumiksuojamus. Kaip "2 many DJ's", tik kūrinių ir jų suleidimo tempas lėtesnis. Kadangi buvo tarpušventis, tai žmonių - kaip tikrų tikriausią penktadienį, teigiamų vibracijų ir emocijų - irgi panašiai. Aš neužsibuvau, bet, sakė, linksmybės truko iki visai nepadoriai vėlaus meto.
Tiesa, kartais būna ir gerokai ramiau. Va, irgi kažkada pernai skrajutė išdidžiai skelbė, kad 2Fresh diriguos jau nuo devintos, o pradėjo gal pusę vienuoliktos. Iki tol sukosi kažkoks funky shmunky CD. Ką gi grosi trims vaikinukams ir dviems jų draugėms, sėdintiems sofų salėje? Tiesa, baras iškart buvo apsėstas tiek komandiruotų užsieniečių, tiek darbus bei mokslus baigusių lietuvaičių. Šokančių tą vakarą nebuvo, o laisvų sofų chilloute - kiek nori, taigi visi atėję vėliau prisijungė prie smagiai tingaus drybsojimo, fone skambant nostalgiškai 1960-ujų plokštelei "30 years of POP" ar bet kuriems kitiems "Boogaloo" stiliaus (čia tas, kur viskas tinka) akordams.
Ketvirtadieniai dedikuoti vis dar nuo podiumo nenulipančiai elektrai arba kosmonautinės pakraipos JSour vakarėliams. Tokie kaip Saulty (dabar jau "Futurama" dalis) būtent čia ir apsireiškė plačiajai visuomenei, ir dabar gali didžiuodamiesi atsakinėti į kvietimus groti šen ar ten. Kiek buvau (vasarą ir sezono pradžioj - kas antrą savaitę, turbūt) - žmonių visada bent penkiasdešimt (O gal šimtas? Na, daug), įėjimo kaina pakankamai user-friendly, o atmosfera įkaitusi. Penktadienio dienos reikalai niekam nebeįdomūs.
Nemiegam, ar ne? Juk televizorius seniai nieko gero neberodo. Turėk tik sveikatos ir mažai įsipareigojimų kitos dienos rytą ir naktis laukia tavęs net išsižergusi. Nepervark.
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS