1-800-DAINAD : BŪTA : „Moderat III“: kiekvienas kartas kaip pirmas
„Moderat III“: kiekvienas kartas kaip pirmas
Stovėdama greitai sutirpusioje eilėje į Kopenhagos klubą „Vega“ mąsčiau, kad šįkart į „Moderat“ atkeliavau jau tikrai inertiškai – antrojo albumo programą gyvai regėjau triskart, o „III“ taip sąmoningai jau nebelaukiau, ir net paklausyti nespėjau, nors užsisakiau vos paskelbus presale’ą, kaip ir bilietą į Kopenhagą pirkau vos paskelbus turą, dar sausį. Gal per didelis kitų dalykų srautas, gal besikeičianti ausų struktūra? Gal patiks, o gal visai nusivilsiu?
Apparat ir „Modeselektor“, arba Sascha Ring, Gernot Bronsert ir Sebastian Szary trio apšildžiusį Shed (JAV turo dalies palaikytojas, beje, „Telefon Tel Aviv“) praleidau ir iš esmės per saulėtą Danijos sostinę, sekmadienį virpėjusią nuo dviratininkų ir ėjikų gausos, atėjau pačiu laiku – pavyko tik spėti teigiamai įvertinti klubą, skirtą muzikai ir veikiantį nuo 1996-ųjų. Čia yra groję Prince, David Bowie ir daug kitų svarbių. Labai geras klubas, optimalaus dydžio, talpinantis kiek daugiau nei tūkstantį interesantų ir, matyt, Danijos įstatymų valia, nepriimantis nė vieno virš nustatytos normos. Tai reiškia tvarkingesnį eismą už salės ribų ir bent šiek tiek daugiau deguonies joje.
Iš esmės trečiojo albumo turas yra galingesnis, platesnis, paveikesnis ir jau visai panašus į stiprios pop ar roko grupės, beje, nepamiršusios, kad nariai susitiko techno diskotekoje, turą. Tiek trijų muzikantų pozicijomis scenoje (Sascha rampos šviesoje tapo tikru frontmenu, ypač įsikabinęs gitarą, o prie mikrofonų sykiais palinkdavo ir visi trys), tiek naujų kompozicijų konstrukcijose, tiek esminėse programos vietose ištrauktais bei 2016-iesiems nugrimuotaias pirmųjų dviejų programų superhitais. Išgirdus vis garsėjančius „A New Error“ ar „Rusty Nails“ akordus, net pykina iš laimės. Visai kaip tada Vyslos pakrantėje „Audioriver“ festivalyje. Kaip pirmą kartą, ir vėl, visai ne dėl to, kad „Moderat“ kaskart regiu vis naujame mieste ir kitokio tipo scenoje. „Bad Kingdom“ dainavo visa didžioji „Vega“ salė, išsišiepę ir tramdantys ašaras – argi ne puikus pasirinkimas paskutiniam prieš bisą trūktelėjimui?
Dainuoti su trečiuoju „Moderat“ albumu galima daug. Vokalai čia svarbesni, nei bet kada anksčiau. Širdingi. Artimi rūškanam rytui, kai visi išėjo namo, artimi ir James Blake estetikai, nors vis dar pasiklydę muzikiniame Burial asfalto plyšyje. Ar man artimi? Dar, jau pasižymėjusi albumo favoritus „Ethereal“, „The Fool“ ar „Ghostmother“, nesu tikra. Bet įsitikinusi tuo, kad gyva programa yra paveikesnė. Ne visi elektroninės muzikos kūrėjai gali tuo pasigirti, bijau, kad to neišmokstama. Arba esi mygtukų maigytojas, geriausiai besijaučiantis žiūrėdamas į ekraną, arba ne. „Moderat“ visuomet buvo rėksmingesni net už kai kuriuos pankus, Apparat gi greičiausiai pasimokė ekspresijos iš scenos kolegų, nors jis tikrai ramiausias iš trijų.
Dar visai nespėjau pagirti vizualinės koncerto dalies. Su šios srities asų „Pfadfinderei“ komanda trio dirba jau visą amžinybę, ir kam gi taisyti tai, kas nelūžta? Praėjusį turą įkomponavę į erdvinę sankryžą šįkart menininkai žengė dar plačiau ir veikė visoje scenoje, tiek gale iš fizikinių ribų ėjusios prjekcijos, tiek lazerių, tiek teatrinio apšvietimo tradicijų pagalba. Aš beveik nieko nefilmavau, nes svarbiausia buvo visuma, užsitęsusi jau beveik dvi valandas – tai taip pat projekto augimo įrodymas. Bet galima pažiūrėti tų pačių „Pfadfinderei“ kurtą klipą.
Inercija šįkart pasiteisino. Ketvirtojo albumo laukti dar nepradėjau (labiau solinių Apparat naujienų), bandysiu susigyventi su šiuo. Pirmieji du jau atlaikė metų testą ir tapo neišbraukiamais fonotekos gyventojais.
www.moderat.fm
