1-800-DAINAD : ARCHYVAS : MIESTO IQ : Žuvis ant Neries kranto

Ketvirtadienis. Vilnius. Eglė reto brangumo „Polaroid“ kadrus pleškina „Kultflux“ būstinėje prie Neries. Šis vakaras turi net dvi priešistores. Pirmoji – pati upė, antroji – jau tik klaipėdiškių, nebe klaipėdiečių grupuotės „One Ear Stereo“ rengiami „Fishday“. Kadangi upės ženkliai senesnės, nei vakarėliai, pradėsiu nuo jos.

Neužsibūsiu istorijos paskaitoje, tačiau logiškai pagalvojus akivaizdu, kad upė – ta pati gatvė, tik senesnė. Upėmis anksčiau tiesdavosi transporto keliai, taigi ir jų pakrantės turėjo būti be galo aktyvios. O dabar? Pavyzdys – Budapeštas. Dunojus miestą dalina į dvi gana skirtingas dalis, abiejų gyventojus ir svečius sukviesdamas į savo krantines. Į laivus, paverstus restoranais ir, be abejo, klubais. Labiausias jų – laivas „A38”, kurio apatiniame denyje įkaitus šokiams kartais atrodo, kad grindys tapo vertikalios.

Kitas pavyzdys – Berlynas. Vasaromis gyvenantis „Bar25“, įsitaisęs tiesiai ant Spree kranto, dažniausiai rengia vieną vakarėlį per savaitgalį. Bet jis tęsiasi nuo ketvirtadienio iki ... kokio antradienio, tad užeit gali net keliskart – jei sugebėsi ištrūkti iš cirko, kaimo klėties ir techno mišinio. Tos pačios upės krantinėje verda ir „Watergate“ gyvenimas – nepabuvęs čia nepajausi tikro Berlyno prieskonio. Upės vaizdas atgaivina suprakaitavusius smegenis, tekantis vanduo tik giliau panardina į muziką, na, ir gamtą stebėti visada kiek smagiau, nei automobilius, ar ne? Ir nekalbu tik apie vakarėlius – kavinės, restoranai, galerijos, galų gale – tiesiog aplinka, sutvarkyta taip, kad upė ir žmogus draugautų. Tai būtina!

O Vilnius? Neris – plati ir pačiame centre, bet pastarieji bandymai į ją sutraukti aktyvią miestiečių dalį – klubas „Mambo“ ar paplūdimys su baru visai šalia Baltojo tilto baigėsi nekaip. Todėl drąsiai sambrūzdžio „Kultflux“ šią vasarą ant upės nuleista platforma ir stebino, ir džiugino. Nepretenzingame stačiakampiame gretasienyje, naktį žaižaruojančiame neoninėmis spalvomis, vietos rado daugybė save pristatančių menininkų, DIY turgus... ir „Fishday“.

„Fishday“ drąsiai galim vadinti ilgiausiai Lietuvos vakarėlių istorijoje besitęsiančiu ciklu, visada ištikimu sau vienu aspektu – grojama ir judama ketvirtadieniais! Nes tik pas mus ši diena – žuvies diena… „One Ear Stereo“ – Deneez, Genio ir Anos – Klaipėdoje pradėta tradicija ilgainiui persikėlė į Vilnių, čia irgi bastėsi po įvairiausias vietas – „Arka“, „Žalia papūga“, „Skalvija“ ar „Satta“. Nors ne kartą patyrėm „išvarymą iš rojaus“, ketvirtadienį praleisti kitaip – ne namie, bet ir ne diskotekos sūkury – įpratom ir visuomet laukiam žinios, kur „Fishday“ pasuks šįkart. Riebūs, niekada ne per greiti, maloniai masažuojantys po keturių darbo dienų pavargusį sprandą ritmai nenuobodės, nes kaskart juos suka ne tik „OES“ tarybos nariai, bet ir svečiai.

Šįkart „Fishday“ šauktiniu tapo 2Fresh iš dar vieno nemirtingo objekto „Boogaloo“. Prieš eidamas groti vaikinas dievagojosi itin ruošęsis ir net pasigaminęs „džinglų“, praskaidrinsiančių ir taip spalvingą jo plokštelių kolekciją. Beveik visada tik plokštelės – dar vienas žavingas ketvirtadieninių „žuvainių“ atributas.

Ir žmonės čia jau tapę vienas kito, miesto, vietos ir renginio simboliais – daugelis jau truputį išoriškai pavargę nuo diskotekinių metų tėkmės, dalinasi ne tik praėjusio savaitgalio afterparty, bet ir sodo darbų, šunų dresavimo bei vaikų darželio paieškų įspūdžiais. Jie buvę ar būsimi kolegos, galbūt kažkada draugavo, greičiausiai net buvo truputį susipykę, turi begales bendrų nuotraukų (tikrų ir „feisbuke“) ir tikrai pažįsta bent po 50 tų pačių žmonių. Visgi jie – tikri klubinėtojai, nes nei lietus, nei „Snobo kinas“ neatbaido nuo trumpalaikės laimės paieškų. Ant Neries kranto! Be fotelių, suoliukų ar kitų patogumų – tik su muzika ir tekančiu vandeniu. Ir jei tik pavyktų žiemai apšiltinti „Kultflux“ platformą... Man jau tysta seilė.

Miesto IQ.