1-800-DAINAD : ARCHYVAS : OMNI.LT SAULĖGRĄŽOS : Buda. Peštas?

Budapeštas. Nei Buda, nei Peštas. Ir joks, po galais, Robbie Williamsas, ir net ne "Sziget" (festivalių šią vasarą man jau pakaks). Dunojus. Dvi savaitės dviejuose laivuose – „Kassa“ ir „Szofia“, krantan išlipant tik apsirūpinti žemiškaisiais malonumais bei, hm, meno pakurti.

EASA. Apie ją reiktų rimčiau. Europos architektūros studentų asamblėja vyksta nuo 1981-ųjų ir, kas bent man stebuklingiausia, nėra jokios oficialios organizacijos ar asmens, jai vadovaujančio. EASA – tai bendraminčių ir lygiateisių tinklas, vienijantis visas Europos šalis (Na, gerai, Estiją ir dar kelias pametėm, bet žadam susirasti) nepriklausomai nuo to, kokiai sąjungai jos priklauso. Kiekvieną vasarą ši architektūros jaunimo bomba sprogsta vis kitoj gražioj ar svarbioj vietoj, o rudenį šalių atstovai renkasi dar kur nors ir sprendžia ateitį. Lapkritį važiuosim į Maskvą.

Dunojuje inkarus nuleido 400 architektūrinių entuziastų, daugiausia studentų, bet ir baigusių, o jaunatviškų žaidimų pamiršt negalinčių, netrūko. Vengrai, estafetę perėmę iš pernykščių asamblėjos organizatorių šveicarų (taip, „Underworld“ pernai mačiau tik architektūros dėka), apkabinėjo visų kaklus kortelėmis, pagal spalvą rangais skirstančiomis. Oranžinė – geltona – žalia – mėlyna, ryte vis tiek visi suvienodėja, ar ne? Kiekvieną mielą saulėtekį pasitiko tik patys pačiausi, aš, deja, porą praleidau, o dar kiti netyčia nulūždavo ant gelbėjimosi liemenių... „We are your friends“ – nenumaldomas šiųmetinės EASA himnas, kiekvieną mielą septintą ryto.

easa 006 hungary

EASA

NUORODA

4:40

EASA is Europe's largest assembly for students of architecture that set off from Liverpool in 1981. Its aim is to find a board of communication and democratic cooperation between the students of the continent. Its purpose is to organise two-week long workshops every summer and to introduce new scientific and technological accomplishments throughout Europe. It's website (www.easa.tk) offers vivid communication for students of all nationalities and provides up to date trade information. The official language is English. The focus of the annual program is a fourteen day gathering organised by one of the countries that will become the host country. Most of Europe is represented by students here, altogether around 400 people. Every country wishing to participate needs to apply. In recent years, there was an increase of students from Asia and America. This colony of architectural students usually fits into the life of a town or city, but maintains a separate unit within it at the same time. http://easa006.hu/ edited by: Böbe, HLívi, PBalázs

Susitikimo esmė – žinoma, architektūra. Ne tiek ji pati tiesiogiai, kiek tai, ką mes, 9 mėnesius per metus besimokantys jos uždarose auditorijose, galim iš savo žinių išpešti ir savo patirtį išreikšti visais kitais būdais atostogų metų. Teorinės paskaitos tik primena, kas tai per amatas, o virš 20-ies „workshop‘ų“ turinys – jau fantazijos viražai.

Statai dėžę vien tam, kad pažiūrėtum, kokia erdvė yra už jos ribų. Bandai žodžiais nutiesti išilginį tiltą per Dunojų. Metro išsibarsčiusias kolonas apkabinėji inkilais. Dar purški ant marškinėlių manifestus, tiesa, tai labiau „inside jokės“. O vėliau visą kolekciją pristatai toje pat dėžėje.

Perdirbi fabriko – kultūros centro interjerą, pasikliaudamas vien gatvėje rastais daiktais. Dušas iš tualeto bakelio ar fotelis iš prekybcentrio vežimėlio, pasirodo, verti kiekvienos dviejų savaičių akimirkos, o pagalvės iš skrajučių – tokios patogios, kad norisi pasiimti su savimi. Bet skrajučių turim ir čia, ar ne?

Visa tai vis dėlto negalėjo vykti niekur kitur, tik Budapešte. O, auksinis miestas su netikėtais užkampiais ir kartais pavojingom pramogom.

Matei „Kontrolierius“, geriausią visų laikų vengrišką filmą, pernai suktą „Kino pavasaryje“? Žinok, ten vaizduojama absoliuti tiesa. Pirmą kartą įžengę į metro tik kikenom, kaip čia viskas „panašiai, kaip filme“, bet kai iš priekio atbėgo suprakaitavęs rumunas, rėkdamas „Do you have tickets, CLIP them, else you‘re f***ed“, supratom, kad viskas ne „panašiai“, o „taip pat“. Jie dideli ir jų daug. Neįdomu, kad nesupranti sistemos, kad dabar 4 ryto ir tu gal kiek per neblaivus laiku susirasti talonėlį ar jį pažymėt. 2500 forintų ir iki. Dar bet kuriuo atveju grasina iškviesti policiją. Manau, per dvi savaites trukusią EASA epopėją Budapeštas pasipelnė bent milijonu vietinių valiutos vienetų... Ir mes tikrai patys kalti.

Vonios. Ar baseinai? Kažkas, bet vien tai, kad mes galėjom mirkyti atšipusias galūnes karštam ir šaltam banguotam vandeny pakaitomis po atviru dangumi iki pat vėlyvos nakties, apsupti raitytų rūmų, yra... na, aš jau pritrūkau ištiktukų. Mėtėmės lemputėmis, paslėptomis stalo teniso kamuoliukais ir jautėmės penkiamečiais. Tiesa, vaikai taip ilgai neužsibūna, ar ne?

„Szimpla kert“ ir „West Balkan“ – kavinės apgriuvusiuose, skvotus primenančiuose kiemuose, kokių tikrai nėra pas mus ir kuriuos bandėm prisijaukinti savo instaliacijom. Nėra ir klubo laive „A38“, kurio grindys vienam geriausių (na, taip sakė) Vengrijos DJ Palotai užmėčius publiką nu breaks siūbuoja taip, kad siplniausius ištinka jūros liga. Nespėjau į „Bed Beach“ ir dar šimtą nuostabių vietų, et, net į „Formulę 1“ laiko nebeužteko. Noriu dar. Dar dar. Bet jau kviečia į Mančesterį ir Berlyną. O kur dar Tbilisis ir ta pati Maskva?

Nežinau, ar supratai ką nors, bet aš žinau vieną – dvi savaitės Budapešte mane pakeitė, išmušė iš vėžių ir privertė grįžus išskalbti pasą.

P.S. Geriausia merginų kabinimo frazė: "Have you ever seen the Maaay-trix", o akivaizdžiausias proto pametimo pavyzdys - septintos ryto citata. "So it's Saturday mornin'.. This means it's Sunday in Ireland, right?". Tikrai taip.